Scenografijos sąvoką IV a. pr. Kr. pirmasis pavartojo senovės graikų filosofas Aristotelis veikale Poetika. XX a. pradžioje ją atgaivino teatro reformuotojas anglų režisierius, dailininkas ir aktorius Edwardas Gordonas Craigas (Edvardas Gordonas Kreigas). Scenografija (gr. skēnographia 'rašyti erdvėje'), dar vadinama teatro daile (angl. stage art, scene design) – tai scenovaizdžio kūrimo menas: scenos erdvės, dekoracijų, kulisų, kostiumų, grimo, apšvietimo projektavimas ir įgyvendinimas. Pastaruoju metu vietoje sąvokos dekoracijos kartais vartojamas lietuviškas atitikmuo scenovaizdis.
Scenografijos raida glaudžiai susijusi su dramaturgijos, režisūros, vaidybos ir vaizduojamosios dailės krypčių bei stilių kaita, technikos tobulėjimu bei vieta, kurioje vyksta spektaklis. Scenografiją kuria vienas arba grupė teatro dailininkų, vaizduojamosios dailės atstovas (skulptorius, tapytojas, grafikas), vaizdo ir kompiuterinės grafikos kūrėjas, apšvietėjas, scenos mašinistas, rūbų modeliuotojas, grimuotojas. Kuriant teatro dailę naudojamos įvairios erdvės (teatro scena, viešosios erdvės: gamyklos, sakraliniai pastatai, gatvės) ir raiškos būdai bei priemonės (objektai, vaizdinė medžiaga, kompiuterizuotas vaizdas ir apšvietimas, filmo kadrai, tapyba, skulptūra ir jų deriniai). Scenografija dažnai skirstoma pagal naudojamas priemones – architektūrinė, skulptūrinė (erdvinė) ir tapybinė (iliuzinė).
Scenografijos sąvoka apibūdinami ne tik visi regimi spektaklio objektai (tūriniai daiktai, vaizdai ekrane ar ant kitų plokštumų, apšvietimas, kostiumai), esantys teatro scenoje, bet ir jų sąsajos su spektaklio idėja, prasmėmis, potekstėmis ir asociacijomis. Ji siejasi ir su dizainu, taikomąja ir vaizduojamąja daile, architektūra, knygos iliustracija, nes kuriama teksto pagrindu, dažnai projektuojama, konstruojama, yra estetinis objektas. Scenografija susieja visas dailės sritis ir tampa spektaklio dalimi. Scenografinti – rašyti teatro scenos erdvėje. Tai galima suprasti kaip pasakojimą reginiu, kuris „kalba“ ir veikia kartu su aktoriumi, o kartais vietoje jo. Scenografija yra teatro kūrinio komponentas, be kurio spektaklis gali egzistuoti, tačiau be jo daug ko netenka: galimybės priblokšti pirmuoju įspūdžiu, sužavėti, klaidinti žiūrovą. Scenografija išreiškia tokius spektaklio aspektus, kurių negali nusakyti žodžiai, judesiai. Tai plastinis vaizdas, kuris supa aktorių, tyliai bendrauja su juo ir su scenos erdve, yra aktyvus vaidinimo personažas, kartais – epizodinis veikėjas.
Apie scenografiją pasakytina ir kita: ji atskleidžia profesionalaus teatro dailininko kūrybinę individualybę, jo gebėjimą sutarti su kolektyvine mintimi, inicijuoti dramos kūrinio naują, aktualų suvokimą.
XX a. Lietuvos teatro dailė patyrė nemažai sukrėtimų, pokyčių ir išbandymų, kol oficialiai tapo laisvos, nevaržomos scenografo kūrybinės minties vaizdine išraiška.
Komentarai
Rašyti komentarą