Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Apie muziką Lietuvoje pokario ir Šaltojo karo metais: santrauka
Trumpai
Kol išsamios muzikos istorijos niekas nesiima parašyti, čia pateikiame nuorodas į keletą šaltinių internete. Kviečiame skaityti ir klausytis.
 
Glaustą Lietuvos muzikos istoriją, trumpas kompozitorių ir atlikėjų biografijas bei kūrinių įrašus rasite Lietuvos muzikos informacijos centro svetainėje.
 
Originaliai ir problemiškai Lietuvos muzikos istorija pristatoma Šarūno Nako su kolegomis rengiamose radijo laidose ir internetinėje svetainėje „Modus-radio“, kurioje rasite įvairiems Lietuvos muzikos istorijos laikotarpiams skirtų straipsnių.
 
Laidų serija „Skersvėjai“ pasakoja apie muziką Lietuvoje pokario ir Šaltojo karo metais, o „Naujieji skersvėjai“ supažindina su šiuolaikiniais Lietuvos kompozitoriais. Toliau rasite trumpas „Skersvėjų“ ciklo laidų santraukas bei rekomenduojamus papildomos informacijos šaltinius.
Lietuviškumas muzikoje
Laidų ciklas pradedamas pasakojimu apie pokarį lietuvių ir visos Europos muzikoje, heroizmo temos iškėlimą, kompozitorių Eduardo Balsio, Juozo Pakalnio, Juozo Gruodžio kūrybą ankstyvuoju sovietmečiu. Nakas šį laikotarpį Lietuvoje apibūdina taip:
 
Pokarinė lietuviška muzika neturėjo jokių, net mažiausių galimybių modernėti ar tiesiog būti savimi.
Daugiau klausykite: „Nenugalima heroikos trauka“.
 
 
 
Lietuvių muzikos istorijos apibendrinimas pateikiamas antrojoje laidoje. Išgirsite apie plačią lietuviškos muzikos panoramą – nuo 3 iki pat 8 dešimtmečio, apie kintantį santykį su archajinėmis liaudies melodijomis, apie tai, kada muzika pavirto kaimietiškų motyvų kaleidoskopu ir kada joje įsiveisė avangardo virusas. Nakas klausia:
 
Kas yra lietuviškumas muzikoje? Ar jį apsprendžia tik etninės tradicijos, ryšiai su istorija, nuolat kartojamos melodijos ir ritmai? Lietuviškumas – tai visa lietuvių muzikos istorija.
Daugiau klausykite: „Konstravimas lietuviškai“.
 
 
 
Nakas taip pat pasakoja, kaip Balys Dvarionas atsigręžė į liaudišką (tačiau nebūtinai lietuvišką) muziką, o sovietų valdžia, dangstydamasi lietuvių liaudies muzika, mėgino struktūruotai valdyti Lietuvos kultūrą. Dėmesio centre atsiduria prieštaringai vertinama Jono Švedo kūryba, jo suburtas valstybinis dainų ir šokių ansamblis:
 
Liaudies muzikos ansamblių steigimas sovietinei sistemai buvo viena svarbiausių kultūros kontrolės ir organizavimo priemonių. Pagrindinė tų kolektyvų užduotis buvo efektyvi propagandinė ir ideologinė misija...
 Daugiau klausykite: „Tautiškumo žanrai“.
 
 
 
 
Vakarai
Nepraleidžiama ir lietuviškojo egzodo tema. Ketvirtoji „Skersvėjų“ laida skirta antram garsiausiam lietuvių kompozitoriui po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – Vytautui Bacevičiui (1905–1970). Išgirsime apie lūkesčių kupiną jo kelionę į Ameriką 1940 m., nesvetingą kultūrinį ir politinį klimatą anapus Atlanto, sunkų gyvenimą ir sesers palaikymą, privedusį prie mistikos, ezoterikos ir galiausiai „kosminės muzikos“.
 
Bacevičiaus kūrybai ir kontekstams skirtas ir visas atskiras Nako laidų ciklas „Bacevičiaus laikai“Jo gyvenimas ir kūryba – išskirtiniai Lietuvos muzikoje:
 
Tai tarsi suasmenintas pačios lietuvių muzikos įvaizdis: su pertrūkiais, netolygumais, atsilikimu ir vijimusi.
 
 
 
Nakas taip pat pažvelgia į Vakarų tendencijas ir jomis sekančių lietuvių kompozitorių Jeronimo Kačinsko, Prano Morkūno, Jurgio Mačiūno, Broniaus Kutavičiaus eksperimentus. Detaliau išgirsime apie keistus daugiaklavišius instrumentus, vinimis sukaltą fortepijono klaviatūrą ir tik perestroikos metais atsiradusią tikrą eksperimentinę muziką.
 
Lietuvoje tikrai ilgai nebuvo muzikos eksperimentų. Nebent jais laikytume kažkokių stilių ar technologijų atsiradimą...
Daugiau klausykite: „Eksperimento kvapas“.
 
 
Apie eksperimentus kitose meno srityse taip pat skaitykite: Neoavangardizmas šiandieninėje lietuvių poezijoje, „Žalias lapas“.
Priespauda
Šeštojoje laidoje Nakas aptaria 7 dešimtmečio politinį klimatą, „neoficialaus“ gyvenimo Lietuvoje suklestėjimą. Daugiausiai dėmesio skiriama Juliaus Juzeliūno kūrybai, jo gebėjimui į vieną kūrinį įmaišyti net kelis skirtingus stilius. Aptariama aukštaitiškų sutartinių ir Afrikos pigmėjų muzikos giminystė, „atsarginės Lietuvos“ idėjos bei Lietuvos mene siautėjantys užsienietiški virusai, nepamirštant ypatingų to laiko politinių aplinkybių, cenzūros ir kitų menininkui trukdančių veiksnių:
 
Sovietinis menininkas turėdavo susimuliuoti savo idėjos būtinybę komunistinės sistemos labui.
 
Laidoje Nakas susieja muzikos ir literatūros sritis, pasakodamas apie Juzeliūno simfoniją Žmogaus lyra (1965), sukurtą pagal Eduardo Mieželaičio poemą Žmogus.
 
 
Kuo skyrėsi chruščiovinis atlydys ir po jo apėmęs brežnevinis dekadansas? Kodėl visam kultūriniam gyvenimui svarbūs 1972-ieji? Septintojoje ciklo laidoje Nakas pasakoja būtent apie šį laikotarpį, apie tuo metu vyravusias prisitaikymo bei išgyvenimo strategijas ir apie mene pasirodžiusius radikalesnio modernizmo blyksnius. Lietuvių muzikos istoriją praturtino Balsio kantata Saulę nešantis, iš bendradarbiavimo su Sigitu Geda gimusi Kutavičiaus Panteistinė oratorija. Šie įvykiai turėjo itin didelę įtaką tolimesnei Lietuvos muzikos bei kultūros raidai:
 
Sovietiniame mene nuo tada įsimeta sunkiai išnaikinamas modernizmo kariesas. Tai sistemos nuopuolio ženklas, vidinis autorių atsiribojimas nuo puritoniškos politinės diktatūros
 
Kviečiame pasižiūrėti pagal Balsio kantatą Saulę nešantis 1975 m. sukurtą muzikinį filmą LRT mediatekoje 
 
 
 
Nakas supažindina su Stasio Vainiūno, Abelio Klenickio, Konstantino Galkausko, Antano Račiūno, Vytauto Jurgučio, Algimanto Bražinsko kūryba, „partinės muzikos“ ir sankcijų jos nerašantiems kontekste. Taip pat išgirsime apie kičą, sovietinės epochos sąsajas su moksline fantastika, išskirtinį sovietinio kompozitoriaus Dmitrijaus Šostakovičiaus talentą ir charakterį, propagandinės muzikos įspaudus kompozitorių sąmonėje ir kitus valdžios reikalavimų paradoksus:
 
Politinis muzikos kūrinio užsakymas ilgą laiką buvo įprastas ir neišvengiamas bet kuriam sovietiniam kompozitoriui. Be abejo, tokia prievolė buvo kone automatiška, nes nedeklaruodamas savo lojalumo sistemai atviru būdu, kompozitorius neišvengiamai buvo laikomas ideologiškai kenksmingu ir paprasčiausiai išnykdavo iš kūrybinio sociumo.
Daugiau klausykite: „Politinis užsakymas“.
 
 
Devintojoje ciklo laidoje pasakojama apie pavyzdinį sovietų kompozitorių Sergejų Prokofjevą, jo aršų patriotizmą ir scientizmo religijos įtaką sprendimui grįžti iš Vakarų į Rusiją. Plačiau sužinosime apie Ezopo kalbą kompozitoriaus Antano Rekašiaus muzikoje, apie sovietų ir nacių režimų paraleles, lietuvių nepriklausomybės laikų ilgesį ir sudėtingus santykius su sovietine santvarka.
 
Turbūt savaime suprantama, kad lietuvių nacionalinės muzikos istorija nėra tikra sėkmės istorija, kokias šiandien įprasta aprašyti madinguose žurnaluose, ji nėra ir pasakojimas apie įspūdingas pergales ir visuotinio pripažinimo svaigulį.
Daugiau klausykite: „Režimo šešėlyje“.
 
 
Laisvėjimas
Artėjant šviesesniems laikams Lietuvos istorijoje, Nakas kalba apie tai, kas vyksta kaimyninėje Lenkijoje: unikalią lenkų kultūros situaciją, jau 1956 m. atsiradusį šiuolaikinės muzikos festivalį „Varšuvos ruduo“, labai greitai tapusį vienu garsiausių naujosios muzikos forumų pasaulyje. Įvykiai gretimoje laisvesnės santvarkos valstybėje įkvėpė ir lietuvių avangardistus:
 
Rūsti it rūškanas Šiaurės dangus abiejų tautų muzika – lenkų ir lietuvių avangardas – geras ir iškalbingas Šaltojo karo laikų kultūros ir nebyliosios politikos pavyzdys.
Daugiau klausykite: „Ex Poloniae lux“.
 
 
Aptardamas 8 dešimtmečio nuotaikas, Nakas prisimena ir savo paties laiką Čiurlionio meno mokykloje, mokytoją Kutavičių ir jo amžininkus, įkvėpimo šaltinius, kontekstus, bendradarbiavimą su atlikėjais Giedre Kaukaite ir Leopoldu Digriu. Apžvelgiamos muzikos sąsajos su daile, kinu, teatru, net futbolo varžybomis, ir kaip į šį kultūrinį kontekstą įsirašo Kutavičius:
 
Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ turėtų būti klausomos tik gyvai ir tik griežtus to kūrinio reikalavimus atitinkančioje salėje.
Daugiau klausykite: „Keistų ceremonijų laikai“.
 
 
Paskutiniąją „Skersvėjų“ laidą Nakas skiria paskutiniajam Sovietų Sąjungos gyvavimo dešimtmečiui. Pasakojama apie persipinančius rusų ir lietuvių muzikos kūrėjų likimus bei gyvenimo strategijas, detaliau pažvelgiama į rusų kompozitorių Alfredą Šnitkę, 1991-ųjų sausį parašiusį Sutartines kameriniam orkestrui, skirtas Sausio 13-osios aukoms pagerbti. Taip pat jaunosios kartos lietuvių kompozitorius Onutę Narbutaitę, Vidmantą Bartulį, Mindaugą Urbaitį. Autorius šį laikotarpį Lietuvos muzikoje apibūdina taip 
 
[S]avęs, kaip tolokai nuo tikrojo centro esančios provincijos, vertinimas gerai jaučiamas ir šiandien, jau visai kitomis politinėmis sąlygomis, tačiau dažnai vis dar kartojant judesius „pagal seną papratimą“.
Daugiau klausykite: „Erozijos grožis“.

Komentarai

Rašyti komentarą
Pasidalinkite savo komentaru.

Šaltiniai ir nuorodos

Modus-radio.com
Internetinis naujosios muzikos žurnalas
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.