Dailėtyrininkė, parodų kuratorė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA), Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

1989 m. baigė dailės istorijos studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute. 1995–1996 m. su Alfredo Toepferio fondo Herderio stipendija stažavosi Vienos universitete.

2001 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertaciją „Antropologinės XX a. 7–10 dešimtmečio Lietuvos dailės dimensijos“.

Monografijų „Vaizdinis posūkis“ (2011), "Ar tai menas, arba Paveikslo (nelaisvė)" (2017) autorė.

 

 

Dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

1982 m. baigė meno istorijos ir teorijos studijas Valstybiniame dailės institute.

1994 m. apgynė menotyros krypties disertaciją „Lietuvių tekstilės istorinė raida ir meninės ypatybės (XX a.)“.

Monografijų apie tekstilininkus Antaną Tamošaitį (2004), Juozą Balčikonį (2007) ir Ramutę Jasudytę (2011) autorė.

Mokslinėje ir populiariojoje spaudoje, enciklopediniuose leidiniuose paskelbė straipsnių apie XX a. taikomąją dailę ir dailiuosius amatus. 

 

Kultūros istorijos taikomosios dailės skilties autorė.

 

 

 

Dirba Nacionalinėje dailės galerijoje parodų kuratore, TV dokumentinės kultūros apybraižos „Kultmisijos“ redaktore.

Kinotyrininkė ir kino kritikė.

Savaitraščio „7 meno dienos“ skyriaus redaktorė.

Poetas, eseistas, literatūros kritikas, tyrinėtojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinis bendradarbis.

Klaipėdos universitete studijavo lietuvių filologiją bei literatūrologiją.

Vilniaus ir Greifswaldo universitetuose parašė ir apgynė disertaciją apie moderniąją lietuvių poeziją sovietmečiu.

Dėstė šiuolaikinę lietuvių literatūrą Klaipėdos ir Vilniaus universitetuose.

 

Romano „Pietinia kronikas“ ir trijų eilėraščių rinkinių autorius, LRT radijo laidos „Literatūros akiračiai“ vedėjas.  

Architektūros istorikė, Vilniaus universiteto docentė.

Tyrinėja moderniosios architektūros socialinius ir technologinius kontekstus, pramonės architektūros istoriją ir pramonės paveldą.

Dalyvauja Šiaurės ir Baltijos šalių moderniosios architektūros istorijos ir pramonės paveldo moksliniuose projektuose, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, yra parengusi straipsnių, su kolegomis išleido kolektyvinę monografiją „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012).

Bendradarbiauja projekte www.modernizmas.lt.

Teatro kritikė ir istorikė.

Nuo 2005 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto lietuvių teatro ir dramaturgijos istoriją.

Nuo 2010 m. dirba mokslo darbuotoja Lietuvos kultūros tyrimų instituto Muzikos ir teatro istorijos skyriuje.

Aktyviai dalyvauja aktualiųjų šiuolaikinio teatro problemų svarstymuose – rašo įvairių spektaklių recenzijas, apžvalginius bei probleminius straipsnius, rengia pranešimus nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose teatro festivaliuose.

Dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė; tyrinėja įvairių žanrų XX a. Lietuvos teatro dailę.

1980 m. Lietuvos valstybiniame dailės institute baigė meno istorijos ir teorijos studijas.

2011 m. apgynė daktaro disertaciją „Dailininkas ir modernumo apraiškos XX a. 3–4 dešimtmečių Lietuvos teatre."

Tyrinėjimų sritys: lėlių, dramos teatro ir kitų teatro žanrų scenografija, Lietuvos tarpukario ir šiuolaikinio teatro dailininkų kūryba.

Vita Mozūraitė (1960–2014) – šokio kritikė, knygotyrininkė.

Bendradarbiavo su Lietuvos šokio informacijos centru, kurio organizuojamoje šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ programoje 2011 m. įvedė kritinio rašymo projekto-eksperimento „Šokis žodžiu – ne[w]kritika“ seminarą. Siekė sukurti šaltinių bazę išsamesniems mokslinius metodus taikantiems šiuolaikinio šokio tyrimams.

Kaip knygotyrininkė 1993 m. apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją „Vaikų knygos leidyba Lietuvoje: 1940–1990 m.“, nuo 2002 m. – VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto docentė. 

 

Kultūros istorijos šokio skilties bendraautorė.

Menotyrininkas, šokio istorikas ir kritikas.

1989 m. baigė dailės istorijos studijas Lietuvos valstybiname dailės institute.

1993 m. apgynė humanitarinių mokslų srities menotyros krypties daktaro disertaciją.

Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Dėsto Vilniaus dailės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijose.

Meno ir kultūros žurnalo „Krantai“ vyriausiasis redaktorius.

 

Muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos  profesorė.
1975 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro konservatoriją, įgijo muzikos istorijos specialybę.
1987 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių baletas. Žanro formavimasis ir raida“.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje A. Žiūraitytė dėsto XX a. muzikos kalbą, vadovauja magistrantų ir doktorantų darbams, yra muzikos, teatro ir kino krypties doktorantūros komitetų narė.