Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Apie projektą Kaip naudotis tinklalapiu Kurkime drauge Autorių teisės
Lietuvos kultūros istorija nuo pokario iki šių dienų

Pagrindinis MO muziejaus siekis – sukaupti reprezentatyvią lietuvių dailės kolekciją, apimančią laikotarpį nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Kiekvienas kolekcijos kūrinys įdomus ir vertingas savaime, tačiau – naujoje šviesoje jį galima pamatyti žinant kontekstą, kuriame jis buvo sukurtas, bendrą dailės istoriją, kurioje jis dalyvauja. Norint geriau pažinti šį kontekstą – kūrinių sąsajas, kūrėjų ryšius, meno sampratos pokyčius, madas ir tendencijas – 2011 m. pradėtas Kultūros istorijos projektas. 
 
Dailė neatsirado tuščioje erdvėje: ją supa politinis, ekonominis kontekstas, o ir pačioje kultūroje skirtingos sritys susipina ir veikia viena kitą, žmonės ir idėjos susitinka, išsiskiria ir keičiasi, vieni kitų veikiami. Norėdami suprasti kultūros raidą ir apčiuopti bendras (ar vienas kitoms prieštaraujančias) tendencijas, pasikvietėme įvairių kultūros sričių specialistus (plačiau apie autorius) – jų parašyti ir vis dar rašomi tekstai, jau surinkta ir toliau renkama vaizdinė medžiaga Kultūros istorijos tinklalapyje jungiasi į daugiabalsį žinių archyvą. Nors šio projekto tikslas edukacinis, skirtas supažindinti jaunimą, nuolat grįžtančius puslapio lankytojus bei anglakalbius skaitytojus su plačiu Lietuvos kultūros lauku, vystydami projektą pastebime, kad jis skatina ir naujus tyrimus, naujų specializuotų leidinių publikavimą.
 
Kiekvienas autorius, įnešęs savo indėlį, turi individualią patirtį ir subjektyvią žiūrą, tad kultūros istorija nėra ir negali būti vientisa ar objektyvi. Ji panašesnė į spalvotą kaleidoskopą, kuriame skleidžiasi ne tik įvykiai, faktai, datos, vardai, kūriniai, bet ir skirtingos jų interpretacijos, gimstančios žvelgiant iš šių dienų perspektyvos.
 
Kultūros istorijoje išsamiai pristatoma 10 kultūros sričių. Tai – dailė, literatūra, teatras, taikomoji dailė, scenografija, šokis, dizainas, architektūra, fotografija, kinas. Greta jų rasite ir muzikai skirtą skiltį, tačiau joje pateikiame tik keletą nuorodų į esamus šaltinius internete – muzikos istorijos kol kas niekas nesiėmė parašyti. 
 
Dailės skiltis glaudžiausiai siejasi su pačia MO kolekcija – čia rasite paminėtus nemažai kolekcijai priklausančių darbų. Pagrindinis tekstas suskirstytas pagal vaizduojamosios dailės šakas: atskirai aptariama tapybos, grafikos raida ir XX a. pabaigos naujasis menas. Visos kitos sritys pirmiausia skirstomos laikotarpiais, o laikotarpiuose kartais išskiriamos kelios ar daugiau temų. Kiekviena sritis aptariama atskirai – jų raidos sąsajas ir skirtumus aptikti paliekama pačiam skaitytojui. Tekstas dažnai yra lakoniškas, tik bendrais bruožais pristatantis laikotarpį, tačiau kai kurie reiškiniai, įvykiai, kūriniai ar asmenybės aprašomi plačiau – daug kur pagrindiniame tekste rasite nuorodas į šiuos aprašymus. Laikui bėgant, šių nuorodų galėtų rastis vis daugiau.
 

Pagrindinis MO muziejaus siekis – sukaupti reprezentatyvią lietuvių dailės kolekciją, apimančią laikotarpį nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Kiekvienas kolekcijos kūrinys įdomus ir vertingas savaime, tačiau – naujoje šviesoje jį galima pamatyti žinant kontekstą, kuriame jis buvo sukurtas, bendrą dailės istoriją, kurioje jis dalyvauja. Norint geriau pažinti šį kontekstą – kūrinių sąsajas, kūrėjų ryšius, meno sampratos pokyčius, madas ir tendencijas – 2011 m. pradėtas Kultūros istorijos projektas. 
 
Dailė neatsirado tuščioje erdvėje: ją supa politinis, ekonominis kontekstas, o ir pačioje kultūroje skirtingos sritys susipina ir veikia viena kitą, žmonės ir idėjos susitinka, išsiskiria ir keičiasi, vieni kitų veikiami. Norėdami suprasti kultūros raidą ir apčiuopti bendras (ar vienas kitoms prieštaraujančias) tendencijas, pasikvietėme įvairių kultūros sričių specialistus (plačiau apie autorius) – jų parašyti ir vis dar rašomi tekstai, jau surinkta ir toliau renkama vaizdinė medžiaga Kultūros istorijos tinklalapyje jungiasi į daugiabalsį žinių archyvą. Nors šio projekto tikslas edukacinis, skirtas supažindinti jaunimą, nuolat grįžtančius puslapio lankytojus bei anglakalbius skaitytojus su plačiu Lietuvos kultūros lauku, vystydami projektą pastebime, kad jis skatina ir naujus tyrimus, naujų specializuotų leidinių publikavimą.
 
Kiekvienas autorius, įnešęs savo indėlį, turi individualią patirtį ir subjektyvią žiūrą, tad kultūros istorija nėra ir negali būti vientisa ar objektyvi. Ji panašesnė į spalvotą kaleidoskopą, kuriame skleidžiasi ne tik įvykiai, faktai, datos, vardai, kūriniai, bet ir skirtingos jų interpretacijos, gimstančios žvelgiant iš šių dienų perspektyvos.
 
Kultūros istorijoje išsamiai pristatoma 10 kultūros sričių. Tai – dailė, literatūra, teatras, taikomoji dailė, scenografija, šokis, dizainas, architektūra, fotografija, kinas. Greta jų rasite ir muzikai skirtą skiltį, tačiau joje pateikiame tik keletą nuorodų į esamus šaltinius internete – muzikos istorijos kol kas niekas nesiėmė parašyti. 
 
Dailės skiltis glaudžiausiai siejasi su pačia MO kolekcija – čia rasite paminėtus nemažai kolekcijai priklausančių darbų. Pagrindinis tekstas suskirstytas pagal vaizduojamosios dailės šakas: atskirai aptariama tapybos, grafikos raida ir XX a. pabaigos naujasis menas. Visos kitos sritys pirmiausia skirstomos laikotarpiais, o laikotarpiuose kartais išskiriamos kelios ar daugiau temų. Kiekviena sritis aptariama atskirai – jų raidos sąsajas ir skirtumus aptikti paliekama pačiam skaitytojui. Tekstas dažnai yra lakoniškas, tik bendrais bruožais pristatantis laikotarpį, tačiau kai kurie reiškiniai, įvykiai, kūriniai ar asmenybės aprašomi plačiau – daug kur pagrindiniame tekste rasite nuorodas į šiuos aprašymus. Laikui bėgant, šių nuorodų galėtų rastis vis daugiau.
 

Kaip naudotis tinklalapiu

Mėlyna meniu juosta kairėje. Čia matote visas temas, galite išskleisti kiekvienos jų turinį, pasirinkti jus dominantį straipsnį. Šiame meniu visada matysite, kokią vietą bendroje struktūroje užima jūsų skaitomas tekstas. Išsirinkdami tik konkrečius laikotarpius ir temas, galite lyginti skirtingose srityse vykusius procesus, ieškoti sąsajų ar prieštaravimų.
 
Oranžinė juosta dešinėje. Čia turite galimybę pereiti prie kito straipsnio arba grįžti prie ankstesniojo tokia tvarka, kurią numatė tekstų autoriai. Pradėję nuo pirmojo kurios nors kultūros srities teksto, spausdami mygtuką „kitas straipsnis“, galėsite perskaityti visus tos temos tekstus nuosekliai, pagal chronologiją. Taip pat šioje juostoje rasite praktines funkcijas: dalintis straipsniu socialiniuose tinkluose, komentuoti straipsnį bei spausdinti – atkreipkite dėmesį, kad spausdinamas bus tik tekstas, be vaizdinės medžiagos.
 
Skyrelių pabaigoje rasite naudotos bei rekomenduojamos literatūros sąrašą ir naudingas nuorodas. Tikimės, jog mūsų svetainėje pateikiami straipsniai ne tik suteiks žinių, bet ir suintriguos bei paskatins domėtis toliau.
 

Kaip naudotis tinklalapiu

Mėlyna meniu juosta kairėje. Čia matote visas temas, galite išskleisti kiekvienos jų turinį, pasirinkti jus dominantį straipsnį. Šiame meniu visada matysite, kokią vietą bendroje struktūroje užima jūsų skaitomas tekstas. Išsirinkdami tik konkrečius laikotarpius ir temas, galite lyginti skirtingose srityse vykusius procesus, ieškoti sąsajų ar prieštaravimų.
 
Oranžinė juosta dešinėje. Čia turite galimybę pereiti prie kito straipsnio arba grįžti prie ankstesniojo tokia tvarka, kurią numatė tekstų autoriai. Pradėję nuo pirmojo kurios nors kultūros srities teksto, spausdami mygtuką „kitas straipsnis“, galėsite perskaityti visus tos temos tekstus nuosekliai, pagal chronologiją. Taip pat šioje juostoje rasite praktines funkcijas: dalintis straipsniu socialiniuose tinkluose, komentuoti straipsnį bei spausdinti – atkreipkite dėmesį, kad spausdinamas bus tik tekstas, be vaizdinės medžiagos.
 
Skyrelių pabaigoje rasite naudotos bei rekomenduojamos literatūros sąrašą ir naudingas nuorodas. Tikimės, jog mūsų svetainėje pateikiami straipsniai ne tik suteiks žinių, bet ir suintriguos bei paskatins domėtis toliau.
 

Kurkime drauge

Siekiame, kad Kultūros istorija būtų atviras ir gyvas projektas, nuolat pildomas naujais tekstais ir iliustracijomis – per daugiau kaip pusę amžiaus Lietuvos kultūriniame gyvenime nutiko daug įvykių, veikė daug asmenybių, sukurta daug darbų, apie kuriuos būtų galima parašyti plačiau. Todėl kviečiame visus skaitytojus dalintis savo žiniomis, prisiminimais, tekstais bei vaizdine medžiaga – visu tuo, kas padėtų geriau suprasti platų Lietuvos kultūros istorijos lauką.
 
Savo pasiūlymus siųskite adresu mo@momuziejus.lt.
 

Kurkime drauge

Siekiame, kad Kultūros istorija būtų atviras ir gyvas projektas, nuolat pildomas naujais tekstais ir iliustracijomis – per daugiau kaip pusę amžiaus Lietuvos kultūriniame gyvenime nutiko daug įvykių, veikė daug asmenybių, sukurta daug darbų, apie kuriuos būtų galima parašyti plačiau. Todėl kviečiame visus skaitytojus dalintis savo žiniomis, prisiminimais, tekstais bei vaizdine medžiaga – visu tuo, kas padėtų geriau suprasti platų Lietuvos kultūros istorijos lauką.
 
Savo pasiūlymus siųskite adresu mo@momuziejus.lt.
 

Autorių teisės

Cituojant svetainėje publikuojamus tekstus, būtina nurodyti jų autorių ir šaltinį. Citavimo pavyzdys:
 
Šarūnė Trinkūnaitė, „Juozas Miltinis: moderniosios sąmonės laboratorija“, in: Lietuvos kultūros istorija nuo pokario iki šių dienų, MO muziejus, prieiga internetu: http://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/kulturos-istorija/teatras/19561968-atsigavimas/juozas-miltinis-moderniosios-samones-laboratorija/4485
 
Norint naudoti tekstinę medžiagą komerciniais tikslais, būtina gauti MO muziejaus bei kūrinių autorių leidimą.
 
Norint naudoti svetainėje publikuojamus vizualinius kūrinius, būtina kreiptis leidimo į jų autorių teisių turėtojus.
 

Autorių teisės

Cituojant svetainėje publikuojamus tekstus, būtina nurodyti jų autorių ir šaltinį. Citavimo pavyzdys:
 
Šarūnė Trinkūnaitė, „Juozas Miltinis: moderniosios sąmonės laboratorija“, in: Lietuvos kultūros istorija nuo pokario iki šių dienų, MO muziejus, prieiga internetu: http://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/kulturos-istorija/teatras/19561968-atsigavimas/juozas-miltinis-moderniosios-samones-laboratorija/4485
 
Norint naudoti tekstinę medžiagą komerciniais tikslais, būtina gauti MO muziejaus bei kūrinių autorių leidimą.
 
Norint naudoti svetainėje publikuojamus vizualinius kūrinius, būtina kreiptis leidimo į jų autorių teisių turėtojus.
 

Projekto sumanytoja – Danguolė Butkienė
 
Koordinatorė – Monika Saukaitė
Administratorė – Ieva Stasevičiūtė
 
Lietuvių k. redaktorės:
  • Rima Bertašavičiūtė
  • Audrė Kubiliūtė
  • Emilija Visockaitė
Vertimai į anglų k.:
  • Tekstų vertimai – Darius Sužiedėlis
  • Iliustracijų vertimai – Darius Sužiedėlis, Greta Tikužytė 
Kultūros istorijos internetinės svetainės sukūrimas iš dalies finansuotas Kultūros tarybos.
 
© MO muziejus
© Tekstų autoriai
© Iliustracijose panaudotų kūrinių autoriai ir autorių teisių paveldėtojai
 

Projekto sumanytoja – Danguolė Butkienė
 
Koordinatorė – Monika Saukaitė
Administratorė – Ieva Stasevičiūtė
 
Lietuvių k. redaktorės:
  • Rima Bertašavičiūtė
  • Audrė Kubiliūtė
  • Emilija Visockaitė
Vertimai į anglų k.:
  • Tekstų vertimai – Darius Sužiedėlis
  • Iliustracijų vertimai – Darius Sužiedėlis, Greta Tikužytė 
Kultūros istorijos internetinės svetainės sukūrimas iš dalies finansuotas Kultūros tarybos.
 
© MO muziejus
© Tekstų autoriai
© Iliustracijose panaudotų kūrinių autoriai ir autorių teisių paveldėtojai
 
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.