Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Nijolė Miliauskaitė
Tomas Andriukonis
 
Nijolė Miliauskaitė (1950–2002), palyginti su kitais savo kartos poetais, debiutavo vėlai – tik 1985 m. išleidžiama pirmoji knyga Uršulės S. portretas. Tačiau iškart po knygos pasirodymo ji įsitvirtina kaip savita poetė, viena stipriausių savo kartos kūrėjų.
 
Miliauskaitės biografija susieta su kitu svarbiu lietuviu poetu – Vytautu P. Blože. Miliauskaitei mokantis mokykloje, prasideda jos ir poeto susirašinėjimas, kuris vėliau perauga į istoriją, pasibaigusią Miliauskaitės ir beveik dvidešimčia metų vyresnio Bložės santuoka.
 
Miliauskaitės eilėraščių stilistika nuo pirmojo iki paskutiniojo rinkinio kito nežymiai – tai verlibru rašyti tekstai, juose nedaug metaforų ir kitų tropų, reta abstrakcijų, o pats eilėraštis dažnai komponuojamas kaip mažas pasakojimas, kuriam būdingas santūrumas (ir emocinės raiškos, ir kalbos ornamentikos) bei vizualinio ir taktilinio eilėraščio plano konkretumas. Dėl to Miliauskaitės eilėraščiai nėra „poetiški“ – juose ieškoma ne įspūdingos metaforos ar plataus apibendrinimo, o būdo subtiliai ir niuansuotai kalbėti apie pasaulį:
 
sėdėjo prie pat gatvės
ant aplūžusio suolo apsilaupusiais dažais
 
pro šalį ėjo žmonės, zujo vaikai
verkė kūdikis vežimėly prie krautuvės
 
tokia nedidele mėlyna berete, kokias nešioja traktorininkai
storu lietpalčiu dar nuo neatmenamų laikų, guminiais
batais aukštais aulais
 
sėdėjo ir valgė ledus su vafliais
dar dvi porcijos pasidėtos šalia
 
senas, apšepusiais skruostais
vienas pats sau
autobusams sustojant prie krautuvės
sėdėjo ir valgė ramiai ledus
 
buvo karšta gegužės pabaiga
 
magiškas
ratas aplink jį, besiplečiantis
tylos ir vienatvės ratas  Nijolė Miliauskaitė, Uždraustas įeiti kambarys, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
 
Miliauskaitės eilėraščiai dažnai komponuojami kaip atsiminimo nuotrupa ar buitinio darbo, beveik nereikšmingos kasdienės akimirkos aprašymas, tačiau kartu tai yra ir kur kas daugiau: alijošiaus persodinimas gali virsti apmąstymu apie sielą, o nuplaukianti laukinė antis su ančiukais – apie trokštamą motinystę.
 
 

Komentarai

Rašyti komentarą
Pasidalinkite savo komentaru.

Šaltiniai ir nuorodos

NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ
Uždraustas įeiti kambarys
Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.