Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Prisijungti su Facebook
Prisijungti su Google
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Mikalojus Povilas Vilutis
Erika Grigoravičienė
 
Mikalojus Povilas Vilutis kartu su Eduardu Juchnevičiumi ir Vytautu Jurkūnu (jaunesniuoju) priklauso 8 dešimtmečio jaunųjų Lietuvos grafikų trejetui. 1977 m. Cvirkos salone Vilniuje buvo surengta jų bendra paroda. Nuo vyresnių grafikų jie skyrėsi tuo, kad, pasitelkę modernias spaudos technikas, karikatūrai artimą išlaisvintą ekspresyvų piešinį ar naujovišką formų stilizaciją įstengė sušiuolaikinti net antikos ar priešistorės įvaizdžius.
 
Vilutis gimė 1944 m. Vilniuje, dailininkų šeimoje. Rašytoja ir vertėja Aldona Liobytė, menininkų vadinama „teta“, iš tiesų buvo jo teta, motinos sesuo. 1963 m. Vilutis įstojo į Dailės institutą – architektūros specialybę, bet vėliau, 1965–1970 m., studijavo grafiką. 1970 m. Kijevo eksperimentiniame poligrafijos institute dar mokėsi šilkografijos (serigrafijos) technikos. Paskui kurį laiką Dailės institute dirbo šilkografijos meistru.
 
Diplominis darbas – fantasmagoriniai tikslaus piešinio sausos adatos raižiniai su siaubo ir absurdo elementais Simono Daukanto veikalui apie Žalgirio mūšį – 1971 m. eksponuotas Talino grafikos trienalėje, bet dažniau dalyvauti parodose dailininkas pradėjo tik 8 dešimtmečio pabaigoje. Nuo 1981 m. – Dailininkų sajungos (DS) narys. 1983 m. pelnė pagrindinę Talino trienalės premiją. Asmenines parodas surengė Mažvydo bibliotekoje (1984), Šiuolaikinio meno centre (1995), galerijoje „Aidas“ (2002), „Titanike“ (2014). Be Talino trienalės (1971, 1983, 1992), dar dalyvavo tarptautinėse ekslibrisų, mažo formato grafikos parodose, plakatų parodose (Lahti (Suomija) – 1983, Varšuvoje – 1984, Tojamoje (Japonija) – 1988). Greta estampų šilkografijos technika kuria plakatus, iš jų žinomiausi Vilniaus tapybos trienalių plakatai (1981, 1987, 1990, 1996). Iliustravo daugiau kaip dešimt knygų (Sigito Gedos Mėnulio žiedai, 1977; Marcelijaus Martinaičio Sugrįžimas, 1998; ir kitos). Rašo parodų recenzijas, esė. 2009 m. „Tyto alba“ išleido Vilučio tekstų ir piešinių knygą Tortas. 1989–2007 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafikos katedroje (nuo 1999 – profesorius).
 
Ankstyvosios 8 dešimtmečio Vilučio šilkografijos atsirado iš greitų, šmaikščių, nuotaikingų piešinių. Petras Repšys apie juos rašo:
 
Ištiesęs ant grindų vyniojamojo popieriaus taką, Mikalojus tušu ir teptuku piešia galvas, parašiutus, rūkančius vyrus ir moteris. Piešia neturėdamas išankstinio projekto. [...] Paskui išsirenka geriausius piešinius ir paverčia juos paveikslais. Naudoja raudoną ir juodą spalvas. Pirmosios Mikalojaus serigrafijos primena ikikolumbinį meną. Visur – tobulas siluetas, sulaikytas judesys. Atrodo, lyg tai būtų senovinis akmens reljefas. Paveikslui duoda vardą tuomet, kai jis jau baigtas. Piešimas buvo tarsi durys. Petrą Repšį kalbina Aurimas Švedas, Vilnius: Aidai, 2013, p. 191–192.
 
Laisva linija, nevaržomas dailininko mostas teptuku ir sukaustytas vaizduojamų žmonių judesys, matyt, ir yra viena iš šių estampų žavesio paslapčių. Kita – keistas seno ir naujo susidūrimas. Paveiksluose matyti baisios moterys iškeltomis rankomis, panašios į didžiulius suerzintus lokius. Kartais jos turi antikinius vardus ir profilius, yra cirkininkės, šokėjos ar parašiutininkės. Raudona nuplikusi galva su mažu parašiutu ant viršugalvio arba po raudonų dažų sluoksniu persišviečiančios juodos drambloto kūno linijos turi vaikiško primityvumo bruožų. Dailininkas, regis, šiek tiek šaipėsi ir iš folklorinės stilizacijos, ir iš savęs. Kai kur ryškesnė popmeno įtaka – juk šilkografijos technika artimai su juo susijusi. Humoristiniai vaizdai primena iškabas, logotipus, įspėjamuosius ženklus.
 
M. P. Vilutis, Žalgirio mūša, ofortas, 20 x 17,5
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Moteris, 10 / 26, 1973, šilkografija, 50 x 29,5
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Rėja, 13 / 27, 1974, šilkografija, 50 x 26
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Kleopatra, 8 / 20, 1977, šilkografija, 28 x 16
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Cirkas, 18 / 30, 1976, šilkografija, 30 x 22
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Šokėja, 1976, šilkografija, 23 x 16
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Parašiutininkė, 14 / 30, 1973, šilkografija, 37 x 22
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Parašiutininkai, 3 / 30, 1977 - 1979, šilkografija, 41 x 20
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Raudona suknelė I, 1974, šilkografija, 40 x 22
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Kapitonas Sanseckis, 3 / 15, 1977, šilkografija, 43 x 31
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Smerkiama laimė, 11 / 28, 1977, šilkografija, 61,5 x 43,5
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Mėnesiena, 1978, šilkografija, 16 x 11
Modernaus meno centras
M. P. Villutis, Agresija I, 4 / 30, 1979, šilkografija, 39,5 x 32,5
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Agresija II, 13 / 30, 1979, šilkografija, 41 x 34
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Agresija III, 1979, šilkografija, 29,5 x 32,5
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Sena tema, 1980, serigrafija, 33 x 40
M. P. Vilutis, Be pavadinimo, 1981, šilkografija, 14 x 9
Modernaus meno centras
M. P. Vilutis, Mėlynas riteris, 1990, serigrafija, 33 x 40
M. P. Vilutis, Sala, 1992, serigrafija, 33 x 40
 
8 dešimtmečio pabaigoje dailininko stilius keičiasi, estampuose atsiranda daugiau pastovumo, amžinybės, rimties ir metafizikos. Pagrindinis jų motyvas – it kalnas didelė vieniša figūra profiliu dangaus fone arba abstrakčioje erdvėje. Milžinės ir milžinai, atlošę galvas, bergždžiai stengiasi permaldauti likimą ar sužvėrėję tuščiai blaškosi vakuume, spengiančioje tyloje. Jis ir ji sėdi prie stalo atsisukę vienas į kitą, juodi siluetai išryškėja dangaus mėlyje. Būtybės, regis, vis auga, jos jau beveik didesnės už žemės rutulį, bet jų piešinys smulkėja, atsiranda bereikšmių dekoratyvių elementų. Puošnumo estampams suteikia sodriai juodumai kontrastingi taurūs raudonos ir mėlynos atspalviai, slidus tviskantis it lakuotas paviršius.
 
Maždaug po dešimtmečio Vilučio kuriami vaizdai vėl persimaino, nes jo akiratis plečiasi, tobulėjantis vidinis žvilgsnis aprėpia vis daugiau. Savo tekstuose ir pasisakymuose jis išdėsto gana nuoseklią dailės, arba vaizdavimo, teoriją, paremtą renesansine idėja apie piešimą kaip sąmonės vaizdinių perteikimą ir klausimu, iš kur tie vaizdai į sąmonę patenka – iš pasąmonės ar dar iš kur nors: „Ranka turi būti tobulas instrumentas, automatiškai kartojantis vaizdą, atėjusį iš pasąmonės į sąmonę. Tuomet kūryba yra dvasinė veikla, bet ne rankų darbai“; „Menininkas yra savo meninės prigimties – sugebėjimo kaupti iš kažkur ateinančius vaizdus – vergas. Nėščias tais vaizdais“. Mikalojus Vilutis, Tortas, Vilnius: Tyto alba, 2009, p. 32. Sąmonę okupavusios vizijos lyg ir pateisina estampų istorizmą, manieringumą, savitą formų stilizavimą ir prie kičo artėjančią prabangą. Dailininkas prisipažįsta mėgstąs „barbarišką puošnumą, pompastiką, pigius efektus“. Mikalojus Vilutis, Tortas, Vilnius: Tyto alba, 2009, p. 5.
 
Nors šilkografijos atspaudų formatas nepasikeitė (apie 30–40 cm), ankstesni estampai atrodo lyg išdidinti naujųjų fragmentai. Vidinė piešėjo akis įgyja visaregės akies savybių, ir mato ji vis ryškiau – dangumi skriejantį grakštų raitelį, užsimojusį kardu, tobulesnį Vytį, gulinčią žmogystą pamėlusiu veidu, iškėlusią gyslotą ranką ir jos įsikūnijančias mintis, iš galvos – didelio vyriškų bruožų profilio – išaugantį medį, žmogų iš nugaros iškeltomis rankomis, sėdintį ant saulės.
 
Vilučio vizijos minta Vakarų dailės pasaulio skeveldromis. Kolonų nuolaužos, statulų gabalai, suglamžytos sustingusios draperijos, kaukės, riteriai, kryžiai ir nukryžiuotieji, sumaitoti, į gabalus subyrėję kūnai, galiausiai ir autoriaus veidas atsiduria gravitacijos neveikiamoje menkai apibūdintoje menamoje erdvėje ar visai abstrakčiame silva rerum lapo paviršiuje. Šių lyg po sprogimo pažirusių pavidalų briaunos nugludintos, žaizdos užgydytos, kraujavimas sustabdytas. Atsiradę tame pačiame estampe, jie, regis, visai tarpusavyje nesusiję, bet vienas kitą veikia lyg skriejantys dangaus kūnai, gaivina ir žudo per atstumą, o kartais net smeigia durklą į širdį.
 
Svarbiausia Vilučio kūrybos tema ir būtų žmogaus vaizduotės veikla, vaizdinių gyvenimas ir ryšys su paveikslais. Šilkografijose vizijos įsikūnija kiek plakatiškai, plokščiai, o tapyboje darosi labiau apčiuopiamos. Po 2000-ųjų vis dažniau pasikartoja šventųjų paveikslų, ikonų kompozicijos principai ir šiurpokai perkeisti jų motyvai. Dailininkas pradeda kurti savotiškus figūromis ir daiktais apaugusius inicialus, labai tinkamus dovanoms. Dar viena nauja jo kūrybos sritis – piešiniai plunksna ir tušu: su liniuote nubraižytų linijų tinklo fone iškyla kruopščiai, tikroviškai nupiešti veidai ir rankos, raukšlės ir išsišovusios venos, lanksčios draperijų klostės.
 
M. P. Vilutis, Liūdnas medis, 1997, sergrafija, 40 x 33
M. P. Vilutis, Vidudienis, 1999, serigrafija, 40 x 33
M. P. Vilutis, Didelė širdis, 1999, akrilas, drobė, kartonas, 76 x 58
M. P. Vilutis, Kryžius I, 2002, serigrafija, 40 x 33
M. P. Vilutis, Kryžius II, 2002, serigrafija, 40 x 33
M. P. Vilutis, Argumentas, 1998, serigrafija, 33 x 40
M. P. Vilutis, Nukryžiuotas kryžius, 1998, serigrafija, 33 x 40
M. P. Vilutis, Filosofas, 1998, serigrafija, 33 x 40
M. P. Vilutis, Raudonas šešėlis, 2000, serigrafija, 33 x 40
M. P. Vilutis, Dvi figūros, 2003, popierius, tušas, 37 x 56
M. P. Vilutis, Trys galvos, 2003, popierius, tušas, 37 x 56

Komentarai

Rašyti komentarą
Pasidalinkite savo komentaru.

Šaltiniai ir nuorodos

Naudota literatūra Iliustracijų šaltiniai

Piešimas buvo tarsi durys. Petrą Repšį kalbina Aurimas Švedas
Vilnius: Aidai, 2013
Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai. Mikalojus Povilas Vilutis
Įvadinio teksto autorė Jurgita Ludavičienė, Vilnius: LDS Dailės leidybos ir informacijos centras, 2003
Mikalojus Vilutis
Tortas
Vilnius: Tyto alba, 2009
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Įveskite komentarą
  • [[current_comment.author_name]]
    [[current_comment.comment]]
[NEXT]
[PREV]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.