Grafiko Mikalojaus Povilo Vilučio 1973–1978 metų estampus vienija centriška, dažniausiai – piramidinė kompozicija. Juose visada vaizduojama žmogaus, dažniausiai – moters figūra. Kūriniuose bendra ir menininko nenoras pasakoti istoriją. Tai reiškia, kad už vaizduojamų moterų nesislepia gyvos asmenybės ar meilės istorijos, o už parašiutininkų – autoriaus nuotykiai danguje. Kai noriu ką konkretaus pasakyti – sakau žodžiu arba rašau, – teigia menininkas. Ką tuomet veikti mums, žiūrintiems į paveikslus? Mėgautis lakoniška forma, ryškiu siluetu, spalviniais kontrastais. Leisti gimti emocijoms – būtent to siekia menininkas.