Gintautas Vaičys – viduriniosios kartos lietuvių tapytojas, nuosekliai kuriantis abstraktųjį meną. Tokį pasirinkimą jo studijų metais nulėmė tapytojų kursui dėsčiusio, iš Niujorko tuomet atvykusio Kęstučio Zapkaus įtaka. Kitiems studijų draugams – Patricijai Jurkšaitytei, Ievai Martinaitytei Mediodia, Žilvinui Kempinui ir Aidui Bareikiui – ši patirtis buvo tiesiog impulsas ištrūkti iš lietuviškosios tapybos tradicijos, o G. Vaičys patyrė tiesioginį mokytojo tapybos poveikį.