Žiūrėdama į šią nuotrauką galiu tik pasakyti: „Ką gi, tikriausiai tai – aš“. Neprisimenu savęs tokios. Kažkas paėmė mano fotoaparatą ir nufotografavo, be jokios ypatingos progos. Sėdžiu ant grindų dailės instituto studijoje, su ta amžina cigarete, ta pačia bliuzele, šalia savo pradėto akademinio piešinio. Tuomet buvau penktakursė.