Marijos Teresės Rožanskaitės kūrinys „1941-ieji metai“ – autobiografinis ir savo sukūrimo laiku bei aplinkybėmis – labai drąsus. Tai pasakojimas apie sudaužytus žmonių gyvenimus, kultūros, žmogiškumo paniekinimą. Kalbama apie trėmimus, kai 1941 metų birželį Sovietų valdžia netikėtai suėmė ir per porą dienų į Sibirą ištrėmė beveik 20 000 valdžiai neįtikusių lietuvių, dažnai visomis šeimoms.