Šioje nuotraukoje iš serijos „Fotografijos“, dedikuotoje menotyrininkui, kritikui, eseistui ir poetui Alfonsui Andriuškevičiui, svarbiau yra tai, kas nepasakyta arba pasakyta ypač paslaptingai.

 

Žaidimų aikštelėje užfiksuotas ryškiai apšviestas objektas, panašus į spindintį molbertą su kvadrato formos drobe. Fotografijoje esančios žaidimų aikštelės motyvai tarsi nurodo į vaikystės pasaulį, galbūt kažkur paliktą naivumą. Tai poetiška ir nostaligiška fotografija, kurios paslaptingumas dar labiau paryškinamas Balčyčiui būdinga šviesos tapyba. Panašus šviesos ir miesto objektų santykis, paslaptinga ir mistiška atmosfera yra nebent tik žymaus XX a. pradžios fotografo Jano Bułhako piktorialistinėse fotografijose. Bułhakui šviesa buvo ypač svarbi, tai įrodo jo teorinis veikalas „Šviesos estetika“.

 

Andriuškevičius, rašydamas apie Balčyčio fotografijas, vadino jas taip: „Jos yra gražios fundamentaliai. Tai reiškia, kad jose įkūnyta ta pati tvarka, kuria laikosi kosmosas”. Galbūt ši nuotrauka – savotiška Balčyčio padėka Andriuškevičiaus įžvalgumui?

 

Menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius ženkliai prisidėjo prie 9 dešimtmečio konceptualiosios fotografijos, kuriai priskiriami ir Balčyčio darbai, įsitvirtinimo Lietuvos mene.

 

Danutė Gambickaitė