Šis 1982-ųjų fotografinis koliažas „Vilnius“ ypatingas tuo, kad vaizdas dėl skirtingų juostelės (negatyvo) kadrų atspaudo suskaidytas į tris fragmentus. Anot fotografijos tyrinėtojos Agnės Narušytės, žvelgiant į menininko fotografijas persekioja mintis, kad kažkas nuo žiūrovo tarsi slepiama. Iš kur kyla toks įspūdis?

Fotografija vadinasi „Vilnius“, tačiau Balčytis įamžino tik jame esančių pastatų, stogų fragmentus, todėl negalime atpažinti kokia tai konkreti vieta.

Fragmentinė kompozicija, dalies vietoje visumos rodymas ir autoriui būdinga klampi šviesotamsa intriguoja, sukurdama mistišką ir paslaptingą nuotaiką.

1955 metais gimęs Vytautas Balčytis – viduriniosios kartos fotografas, kartu su kitais savo kartos fotomenininkais - Alfonsu Budvyčiu, Remigijumi Treigiu, Gintaru Pačėsa, Alvydu Lukiu ir kitais, prisidėjęs prie šiuolaikinės konceptualiosios lietuvių fotografijos susiformavimo. Jo kartos fotografija priskiriama vadinamajai „nuobodulio estetikai“. Ji išsivystė kaip prieštara optimistiniam požiūriui į pasaulį, kuris nuo 7 dešimtmečio buvo plėtojamas humanistinės „Lietuvos fotografijos mokyklos“ krypties.

Danutė Gambickaitė