Nuotraukoje – aš su Josifu Bliumu*. Jos'ką vadindavome Juzefu, o Petras* – Žozefino. 1967-ųjų vasarą jo tėvai padavė dokumentus išvykti į Izraelį. Tai visada buvo jų tikslu. Kad jau Jos'ka išvažiuoja, reikia jį nufotografuoti. Fotografavau jį savo namuose, paskui keliese nuėjom į senamiestį. Atėjom į dabartinę Šv. Ignoto gatvę. Iš kelių didelių, ten stovinčių namų gyventojai jau buvo iškelti, pastatai laukė rekonstrukcijos. Keista vaikščioti po apleistus namus. Nuogos konstrukcijos, koridorių tarp namų liekanos darė įspūdį. Paprašiau, kad mus nufotografuotų. Mygtuką turbūt spaudė Gražina Pajarskaitė*. Prisimenu, visų nuotaika tą dieną buvo labai gera. O paskui sužinojome, kad jų šeimai išvykti neleido. Po to instituto komjaunimo komitetas jį privalėjo pasmerkti už Tėvynės išdavystę ir išbraukti iš komjaunuolių, ką ir padarė. Tiesa, daug vėliau Jos'ka pasakojo, kad jie tai padarė labai minkštai. Tiek Jos'ka, tiek mes visi žinojome, kad jų šeima vis tiek išvažiuos, tam prireikė dar keturių metų.

 

Paskambinau jam po 19 metų, kai pati nuvažiavau į Izraelį. „Jos'ka?“, atsako hebrajiškai: „Nachon (teisingai)“. Sakau, čia Šura. „Negi Jacovskaja?“ – akimirksniu atpažino. Izraelyje Jos'ka sėkmingai dirbo kaip architektas. Tuo metu kai lankiausi, gyveno Jeruzalėje, dirbo ties didžiuliu projektu pačiame Tel Avivo centre.

 

Pirmą kartą jį sutikau, kai mums buvo po 13 metų. Mano pusseserės tėvai vasaromis nuomodavosi namą Valakampiuose, dažnai ten būdavome ir mes su broliu*. Aplink poilsiaudavo daug šeimų su vaikais, tad kieme greitai susiformavo dvi berniukų futbolo komandos. Žinot, tokio amžiaus berniukai ima darytis negražūs. Tarp jų ir pamačiau vieną tiesiog tobulo grožio berniuką. Žinojau, kad jo vardas Jos'ka. Jis turėjo jaunesnįjį brolį, kuris vėliau tapo labai į jį panašus.

 

Galit įsivaizduoti kaip nustebau, kai stodama į dailės mokyklą pamačiau ten ir Jos'ką. Jau tada pamačiusi jo darbus pagalvojau, kad jie labai brandūs. Dailės mokykloje jis buvo vienas geriausių. Net įsimylėjau. Bet, aišku, neišsidaviau. Paskui, studijuojant institute jaučiausi natūraliau būdama tiesiog jo draugu. Jis buvo labai gražus, labai gabus viskam, fiziškai labai stiprus, protingas ir geras žmogus. Aišku, gėrė ir rūkė. 

 

Jos'ka stojo į tapybą, bet šitą programą tada panaikino. Vilniaus institutą kažkas iš Maskvos norėjo paversti taikomuoju, todėl nuėmė tapybą, stipriai sumažino grafikos kursą, vietoje architektūros padarė interjero studijas. Visus studentus paskirstė po kitus kursus. Aš pati stojau į grafiką, bet atsidūriau interjero kurse, kas man buvo gana svetima. Vėliau perėjau į scenografiją, kur viskas tiko ir patiko. Jos'ka liko architektūroje. Mes nežinojome, kad jis laisvalaikiu tapo. Jo savarankiškus darbus pamatėme tik per studentų meno dienas, kai vyko laisvų darbų peržiūros. Buvo velniškai įdomu. Neakademiška, išjausta, labai individuali tapyba. Po šios parodos jie labai susidraugavo su Petru*, man važiuojant į Izraelį jis užrašė Jos'kai kelis savo Vilniaus ofortus.

 

Diplominį Jos'ka gynėsi 1968 metais, oponentu buvo architektas Gabriūnas*. Tuomet jis viešai pasakė, kad instituto istorijoje tokio gero architektūrinio darbo nebuvo. Paskui Jos'ką paskyrė į „Komprojektą“*, kur jis dirbo už 90 rublių algą kaip eilinis darbuotojas. Bet ir ten visiems įsiminė. Jo buvusio bendradarbio Žvaigždro Drėmos* žmona prieš porą metų rado vyro darytą fotografiją – didžiulį Jos'kos portretą. Deja, jis jau buvo miręs – nuotrauką nuvežiau jo broliui Grišai į Izraelį.

***
*Josifas Bliumas, architektas (gimė 1945 m. Vilniuje, mirė 1995 m. Jeruzalėje).

*Petras Repšys, grafikas, medalių kūrėjas (g. 1940, Šiauliuose). 1960–1967 m. studijavo Lietuvos dailės institute grafiką.
*Gražina Pajarskaitė, architektė.
*Adomas Jacovskis, scenografas, tapytojas, pedagogas (g. 1948, Vilniuje). 1973 m. baigė studijas Lietuvos dailės institute. 1977–1978 m. dirbo Lietuvos televizijoje. 1978–1993 m. Jaunimo teatro vyr. dailininkas. Nuo 1989 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.
*Vytautas Gabriūnas, architektas (gimė 1930 m. Kaune, mirė 1992 m. Vilniuje). 1954 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1954–1976 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse Vilniuje, Paminklų konservavimo instituto grupės vadovas, projektų vyr. architektas. 1961–1968 m. ir 1976–1978 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas.
*Komunalinio ūkio projektavimo institutas.
*Žvaigždras Drėma, architektas (1943 m. Vilniuje–2009 m. Vilniuje).
 

 

 

Aleksandros Jacovskytės prisiminimus užrašė Aistė Paulina Virbickaitė