Evaldas Jansas – žinomas videomeno ir performansų kūrėjas, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys. „Jansas TV“ reportažus menininkas pradėjo kurti 2011-aisiais, kilus poreikiui patrauklesne forma atskleisti Lietuvos šiuolaikinio meno sceną. Juk žiūrėti autentišką judantį vaizdą iš kokios nors parodos ar menininko dirbtuvės tikrai patraukliau nei skaityti spaudos pranešimą ar recenziją, tiesa? Tai ypač aktualus ir vertingas projektas, turintis išliekamąją vertę keletu atžvilgių: kaip menininko projektas-kūrinys, ir kaip Lietuvos meno lauko reiškinių dokumentavimas.

 

Nesunku išskirti kelis būdingiausius „Jansas TV“ reportažų tipus: tai reportažai iš parodų atidarymų, meno renginių, ir reportažai-pokalbiai su menininkais bei kitais meno lauko veikėjais. Vizualiai šios dvi grupės mažai kuo skiriasi. Kiek daugiau skirtumų yra reportažų struktūroje: pirmuosiuose stengiamasi perteikti fiksuojamo renginio atmosferą, ypatingumą, kalbinami įvairūs renginyje apsilankę žmonės. Taip žiūrovui suteikiama galimybė pamatyti renginį keliais žvilgsniais. Reportažai-pokalbiai, skirtingai nei reportažai iš parodų, yra gerokai intymesni, jie atskleidžia kalbinamo menininko požiūrį, individualumą.

 

Ankstesniesiems Janso videofilmams būdinga groteskiška ir sarkastiška nuotaika. Tačiau „Janso TV“ reportažai kiek švelnesni. Tiesioginis performatyvumas, tiesmukumas, transgresyvumas (kai peržengiamos ribos), provokavimas kiek priblėsę, tačiau, kad ir švelnesnio pobūdžio, visgi šių dalykų esama. Daugeliui „Jansas TV“ reportažų būdingas ir idėjinis / teminis, ir formalus judrumas bei dinamiškumas. Nesvarbu, ar tai 2011-aisiais nufilmuotas reportažas apie žymaus lietuvių konceptualaus meno kūrėjo Deimanto Narkevičiaus kūrybą ir karjerą, ar apie Kęstučio Šapokos požiūrį į kūrybinius procesus ir kūrybos sąlygas, – visi jie skirtingi, unikalūs ir dažnai kritiški.

 

Danutė Gambickaitė