Evaldas Jansas
3 in 1
2008, 5:46 min
Apie kūrinį
Ką apie kūrinį mąstote Jūs?
XX a. 10 dešimtmetyje į šiuolaikinio Lietuvos meno sceną įžengęs performansų ir videofilmų kūrėjas Evaldas Jansas kalbėdamas apie savo darbus yra pasakęs: Vadovaujuosi principu, kurį pavadinčiau egzistenciniu romantizmu. Tai paties menininko sugalvota nuostata, apibūdinanti vidinių išgyvenimų ir jausmų reakciją į socialines problemas, moralinį būvį, kultūros procesus, archetipus ir simbolius. 2008-aisiais sukurtame filme „3 in 1“, kaip ir daugelyje Janso kūrinių, galima pajusti gana daug egzistencinio romantizmo.
 
Pagrindinis filmo veikėjas ir pasakotojas – autsaideris, visuomenės atstumtasis. Filme nėra aiškaus siužeto: čia susipynę epilepsijos priepuolis, haliucinogeninių grybų sukelta euforija ir veikėjo viltis laimėti prizą. Meno kritikas Kęstutis Šapoka teigia: Visas šis kliedesys atrodytų kurioziškai linksmas, jei nebūtų atmieštas kartaus psichologinio ir socialinio sarkazmo rūgštimi. Tikriausiai sutiksite – ši mintis puikiai apibūdina filme transliuojamas prasmes, susijusias su socialine ir kultūrine kritika.
 
Evaldo Janso videofilmuose užfiksuota kasdienybė efemeriška, fragmentiška ir dažnai siurrealistiška. Siurrealizmas filme atsiskleidžia ne tik filmo siužete, vizualiuose efektuose, kadravime, bet ir užfiksuotuose kasdienybės fragmentuose, tarsi nukrypusiuose nuo tikrovės normos. Fiksuodamas šią kasdienybę menininkas tampa savotišku antropologu, tyrėju – tai Janso kūrybinė strategija. Kiek švelnesnių ir ne tokių akivaizdžių, bet visgi panašių siurrealizmą ir kasdienybę jungiančių strategijų galima rasti ir kito lietuvių videomeninko Andriaus Kviliūno kūryboje.
 
Danutė Gambickaitė