Ragana ir lietus iki šiol tebėra žinomiausias Jurgos Ivanauskaitės romanas, sulaukęs sėkmės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Iki šiol minima, kad prieštaringai vertinamą knygą Vilniaus miesto savivaldybė buvo uždraudusi platinti knygynuose. Įsigyti ją esą turėtų būti galima tik erotinių prekių parduotuvėse. Tačiau draudimas realios galios neturėjo ir tapo puikia reklama, veikiančia iki šiol: ir naujuose romano leidimuose Lietuvoje bei užsienyje skaitytojams romanas pristatomas kaip buvęs uždraustas, o tai neabejotinai atkreipia dėmesį.
Romanas pasakoja tris panašius, bet skirtingų epochų (Kristaus laikų, viduramžių ir dabarties) moterų likimus, jų meilės vyrams versijas. Viena kitą atkartodamos ir varijuodamos knygoje pasakojamos istorijos apie moterų jausmus, santykius su šventaisiais ir kunigais, sykiu svarstant moters vietos visuomenėje, vyro ir moters „teisės į Dievą“ klausimus.
Kas gi sukėlė skandalą?
Nugrimzdimas į ekstatišką būseną, palaimą, meditaciją – bendra tiek religinei, tiek seksualinei praktikai. Literatūros kritikas Vytautas Kubilius tokią paralelę vadina šokiruojančia. Pagrindinė romano tezė, pasak Kubiliaus, yra tokia:
[M]oters teisės į Dievo malonę nė kiek ne mažesnės negu kunigo ar vienuolio, kurie taip pat yra nuodėmingi. Vytautas Kubilius, XX amžiaus literatūra, Vilnius: Alma littera, 1995, p. 657.
Dalios Čiočytės nuomone, Marijos Magdalietės paveikslas Raganoje ir lietuje deformuojamas iki pornografiškumo. Dalia Čiočytė, Biblija lietuvių literatūroje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999, p. 205. O šmaikštusis Juozas Erlickas tai įvardijo kur kas paprasčiau ir be dvasingo pasipiktinimo:
Tad ne veltui romanas sukėlė visuomenėje šiokią tokią audrą [...]. Didelis meistras visados sugeba laiku tarti naują žodį. Ir J. Ivanauskaitė suprato, kad šiandien net ir falais paramstyta, sperma tirštai palaistyta meilės istorija nesulauks trokštamo dėmesio. Bet jeigu herojais pasirinksi kunigą, atsiskyrėlį, pranašą... Juozas Erlickas, Viršūnės ir kelnės, arba Tūkstantis ir viena naktis su Ezopu, Vilnius: Vaga, 1995, p. 202.
Meilė dvasininkams ir homoerotika tais laikais iš tiesų dar galėjo būti skandalo priežastis. Tačiau estetinio ir net psichologinio tokių scenų gausos pateisinimo pasigedo ne vienas kritikas, o latvių recenzentas Guntis Berelis taikliai apibendrino:
Romane nuolat mylimasi. Mylisi lovoj, ant kilimo, vonioje, gamtoje, mylisi gulėdami, sėdėdami, stovėdami, yra išprievartavimo, lesbizmo, masturbacijos, mazochizmo parodomųjų pamokų. Įvairiausios erotinės uogytės knygoje išbarstytos stebėtinai tikslingai – kad tik nenusilptų skaitytojo dėmesys. Kitaip sakant, autorė ne rašo romaną, o demonstruoja „tabu laužymą“. Viskas pernelyg sklandu, o tai primena šiek tiek intelektualizuotą ir demonstratyviai egzaltuotą masinę produkciją. Guntis Berelis, „Ragana ir lietus“. Dialogas su savimi“, Literatūra ir menas, 1995 02 25, p. 13.
Priekaištų romanui turėjo ir feministinė kritika:
Moters vertę Ivanauskaitės kūryboje gana akivaizdžiai apibrėžia socialinis jos vyriškio statusas. Rašytoja mėgsta „efektingas“, ryškiai iš „minios“ (taigi ir kitų moterų) išsiskiriančias herojes, kurių vyrais ar mylimaisiais tampa „labai populiarus aktorius“, garsus dailininkas ar Jėzus Kristus (tiek, kiek jis yra „superžvaigždė“). Kitos moterys tarnauja kaip maskuotė, kuri išryškina vyrų išskirtinumą, patvirtina reikšmingumą [...]. Solveiga Daugirdaitė, Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000, p. 193.
Daugelio neįtikino personažų motyvacijos ir kalbinė raiška. Nors atrodo, kad ir pati knyga, ir skandalas jau priklauso anam, ankstyvajam, nepriklausomos Lietuvos laikotarpiui, ši knyga iki šiol perleidžiama, skaitoma ir vis dar laikoma Ivanauskaitės vizitine kortele.
Komentarai
Rašyti komentarą