Poetė, prozininkė, eseistė, literatūros kritikė, kultūros leidinio Šiaurės Atėnai redaktorė Giedrė Kazlauskaitė (g. 1980) šiuo metu yra viena ryškiausių lietuvių literatūros figūrų. Bendrame kontekste Kazlauskaitė išsiskiria atvirumu: tai pirmoji rašytoja, save įvardijusi kreiva (queer). Kūryba glaudžiai susijusi su autorės asmenybe, biografija ir jos interpretacijomis, pateikiamomis interviu, knygų anotacijose ir kituose tekstuose.  

 

Kartu su 8 dešimtmečio antroje pusėje gimusiais rašytojais ir kritikais Mariumi Buroku, Andriumi Jakučiūnu, Rimantu Kmita, Giedrė Kazlauskaitė priskirtina individualistų „kartai“ KartaKartos sąvoka vartojama itin sąlygiškai. Pretekstas – gimimo datos, viešos laikysenos, pasaulėžiūros panašumai. Būreliu ar grupuote minimų autorių vadinti nedera, nes literatūriniame gyvenime laikosi paskirai, nekuria jokių bendrų manifestų ar renginių.. Šiems kūrėjams būdingas kritiškas požiūris į save ir sociumą, autentiško santykio su lietuvių literatūros tradicija paieškos, perskyros tarp „rimtų“ ir trivialių temų, „aukštosios“ ir „žemosios“ literatūros naikinimas. Šia prasme individualistai sudaro opoziciją į elitizmą linkusiems poetocentrizmo atstovams – Rimvydui Stankevičiui, Gintarui Bleizgiui.

 

Kazlauskaitės poezija, eseistika, iš dalies ir kritikos tekstai sudaro vieningą korpusą, kurio žanrą tiksliausiai nusako išpažintinės literatūros sąvoka. Rašymo tikslas – kalbėti apie tai, kas asmeniškai aktualu, problemiška.

 

Kreivumas Kazlauskaitei susijęs su tapatybės, vietos pasaulyje ir literatūroje neapibrėžtumu. Neapibrėžtumas reiškiasi nesitapatinimu, vidiniais prieštaravimais. Kaip teigia rašytoja, ji tarsi ir ne visai moteris, tačiau mėgsta vadinamąsias moteriškas temas, tokias kaip motinystė, siuvinėjimas, santykiai ir pan. Rašytoja savęs nelaiko LGBT bendruomenės nare, tačiau rašo apie tos pačios lyties asmenų meilę. Ironizuoja feminizmą, ypač radikaliąją jo atmainą, tačiau daug dėmesio skiria moters vietos kultūroje ir literatūroje klausimams.

 

Kazlauskaitė Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas, studijavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantūroje. Neparašyta disertacija – viena svarbiųjų antrojo rinkinio Meninos (2014) temų. Kurį laiką bendradarbiavo su Katalikų radijo „Mažąja studija“, LRT televizijai rengė knygų apžvalgas. Vis dėlto pastaruoju metu save identifikuoja kaip rašytoją:

 

 

Debiutavo prozos knyga Sudie, mokykla (2001) apie jaunų žmonių tapatybės, vietos pasaulyje paieškas. Poezijos debiutas – rinkinys Heterų dainos (2008). Kazlauskaitės kalbančioji – ironiška ir kartu naivi. Itin mėgstamos temos – rašymas apie rašymą, aš-poetė. Heterų dainose eilėraštis ir apskritai poezija kildinama iš intelektinio ir jusliško moterų tarpusavio ryšio, kartu ir patetiško, ir žaismingo.

 

Antrojoje poezijos knygoje Meninos pagrindine tampa motinystės tema, mažėja žaismingumo.  Nors kultūrinis kontekstas išlieka, svarbiausias akcentas tenka autobiografiškumui. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Silentium“ dukros tylėjimas simbolizuoja įtampą ir paranoją, kurią patiria tos pačios lyties asmenų šeima; „Disertacijos gynimas“ – ironiška nesėkmingos akademinės karjeros refleksija.

 

Eilėraščiams būdingas fragmentiškumas, asociatyvios jungtys, leidžiančios kurti įvairias kultūrinio konteksto ir asmeninio gyvenimo fragmentų kombinacijas. Dalis Meninų tekstų žanriškai artimi poetinei prozai:

 

[...]

 

Kazlauskaitė apdovanota Jaunojo Jotvingio, Jurgos Ivanauskaitės premijomis.