Tradicinę nuo sovietmečio Vilniuje rengiamą Baltijos šalių jaunųjų dailininkų trienalę 1998 m. ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas padarė temine paroda Cool Places (šaunios vietelės). Greta erdvės instaliacijų ir objektų (pvz., tikro šiukšliavežio), kuriuos šiai parodai sukūrė ar čia perkėlė Baltijos jūros regiono šalių menininkai, parodoje eksponuoti nauji Dainiaus Liškevičiaus, Evaldo Janso, Artūro Railos darbai.

 

Dainiaus Liškevičiaus kūriniui In/Out būdinga paprasta, žodžiais lengvai nusakoma idėja ir techninė pramoninio gaminio precizika. Jo formulė – „apversta situacija“, arba tiesiog pokštas, ir tai – permatomas paviljonas su automatinėmis durimis, kurios priėjus ne atsidaro, o užsidaro. Šį kūrinį pasiūlyta interpretuoti kaip uždraustą teritoriją. Mūsų kur nors neįleidžia, kai esame nekviesti, neturime bilieto, leidimo, esame ne to visuomenės sluoksnio, lyties ir pan. Į šį visiškai tuščią paviljoną buvo neįleidžiami visi žiūrovai be jokios aiškios ar numanos priežasties. Drąsiausi ir vikriausi iš jų vis dėlto prasmukdavo vidun ir paskui ilgai negalėdavo išeiti (jiems čia tekdavo tūnoti, kol kiti teikdavosi pasitraukti nuo tų nelemtų durų, t. y. jų laisvė priklausė nuo aplinkinių sąmoningumo). Ši „atviro kūrinio“ dalis atrodė kur kas įdomesnė už pirminę idėją, tik neaišku, ar tikrai autoriaus numatyta. Šiaip ar taip, menininko pasiūlytas žaislas lankytojams neilgai trukus nusibosdavo.

 

Evaldo Janso Užkulisiai ir scenos – tai instaliacija iš monitorių ir vaizdo kamerų, stebėjimo sistema. Monitoriuose buvo matyti ŠMC pastatas, kuriame ir vyko paroda. ŠMC tapo dideliu panoptikonu, tik jis neturėjo griežtos struktūros ir vieno žiūros taško (kaip Foucault aprašytas Benthamo suprojektuotas kalėjimas), buvo sklidus, beformis daugybės perspektyvų derinys. Žiūrovas čia nebuvo matomas (erdvėje, kur įtaisyti monitoriai, nebuvo kameros), bet tik kol pats žiūrėjo, o nuėjęs į kitą salę tapdavo kito žiūrovo stebėjimo objektu . Bet kuris lankytojas galėjo pamatyti, kas vyksta ŠMC. Jansas tarsi perėmė ŠMC funkciją rodyti ir pristatyti, ne ŠMC rodė Janso kūrybą, o jis – ŠMC gyvenimą ir veiklą, ne tik sales, bet ir darbuotojų kabinetus bei jiems skirtą tualetą, kur dar buvo pastatęs vazonus su kanapėmis.