Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Žygimantas Augustinas
Žygimantas
Trumpa biografija
  • Grafikas, tapytojas, konceptualių darbų kūrėjas.
  • Gimė 1973 m. Vilniuje, čia ir gyvena.
  • 19911998 m. dizaino studijos, estampo magistrantūra Vilniaus dailės akademijoje.
  • 2001 m. stažavosi Florencijos meno akademijoje.
  • 20032004 m. tapybos studijos Niujorko menų studentų lygoje.
  • 2005 m. Lietuvos Kultūros ministerijos prizas už geriausią debiutą profesionaliajame mene.
  • Dirbo dizaineriu, šiuo metu dėsto Vilniaus dailės akademijoje.
  • 2015 m. apgintas meno krypties daktorantūros projektas “Vaizdo poreikis”.
  • Kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
  • Menininko internetinė svetainė.
Apie kūrybą
Žygimanto Augustino tapybai daugiau įtakos turi britų nei lietuvių tapyba. Neatsitiktinai Didžiojoje Britanijoje jis susilaukė didesnio pripažinimo nei Lietuvoje – portreto konkurse Londono nacionalinėje portretų galerijoje pelnė antrąją vietą.
 
Tapydamas radikaliai realistine maniera Augustinas visą dėmesį sutelkia į žmogų. Jis tapo portretus, autoportretus, visos figūros studijas ir kūno fragmentus. Menininkas sako: „Mane traukia ne portretas, o žmogus. Tai tik būdas išreikšti, ką jauti, kai matai konkretų kūną su visais tais žmogaus gyvenimo įspaudais. Kūnas nemeluoja ir neapsimetinėja.“
 
Augustino tapybos pagrindas – piešimas. Jis daug metų įvairiose mokyklose Lietuvoje, Niujorke, Florencijoje tobulino savo piešimo įgūdžius, įsigilindamas į anatomiją, perspektyvą, šviesos ir šešėlių žaismą, kol tapo šios srities virtuozu. Tapyboje akademiniu piešiniu jis naudojasi laisvai ir virtuoziškai, papildydamas jį achromatinių spalvų tonine modeliuote ir raiškiomis faktūromis. Menininkas žavisi realistinę kruopštaus modeliavimo ir tikslaus piešinio tapybą, vaizduojant žmogų, puoselėjančiais britais Lucianu FreuduJenny SavilleEuanu Uglowu ir amerikiečiais fotorealistais Chucku CloseAlexu Kanevsky. Tačiau jiems nesvarbi ne tik potėpio ekspresija, bet ir įvaizdžio emocionalumas, o Augustinas siekia perteikti ir nuotaikas. Lengvas susenusio eksboksininko liūdesys ar pašaipi savistaba autoportretuose, „kūno peizažų“ melancholija paveiksluose atsiskleidžia ne iš pirmo žvilgsnio, bet nuo to jų įtaiga tik stipresnė.
 
Didžiausią kūrybos dalį Augustinas skyrė portreto žanrui. Be senyvų akademijos pozuotojų pagrindinis dailininko modelis yra jis pats. Jis perima senųjų meistrų ir XIX–XXI amžiaus tapytojų autoportreto tradicijas susitelkdamas į precizišką ir psichologinę savistabą. Tam jis pasitelkia ir meno istorijoje dažnai eksplotuojamą dvigubo portreto tipą. Save patį modeliu jis pasirenka ir tapydamas egzistencialias nuovargio, nuobodulio, nusivylimo, džiaugsmo ir pasitenkinimo savimi būsenas bei inauguracijų ar brandos ritualus. Menininko portretai ir autoportretai glaudžiai susiję su jo kitų žanrų kūriniais. Paveikslams „Šv. Sebastionas“, „Magdalietė“, „Judas“ perima šių fizionominius bruožus ir kartu atiduoda duoklę seniesiems meistrams.
 
Pastarųjų metų Augustino portretus ir šventųjų paveikslus pakeičia naujos netikėtos kūno temos interpretacijos. 2008 metais Vilniaus dailės akademijos galerijoje jis rodė paveikslų ciklą, pavadintą „Žmogaus kūnas: ženklas ir peizažas“, po to pradėjo grupę kūrinių tema „Menas ir ekstremalus sportas“. Šiuose paveiksluose patį kūną ar jo fragmentus Augustinas studijuoja tiek pat atidžiai, kiek ir prieš tai stengėsi perteikti fizionominius veido bruožus. Tik dabar išdidinęs atskiras kūno dalis, pavyzdžiui, sunertas rankas, tapytojas jas padaro horizontą užgožiančia dominante.
 
Paskutiniai Augustino paveikslai labiau daugiasluoksniai. Veristinės tikrovės paieškos fiksuojamos blaiviai, kiekvieną detalę papildant ekspresyvaus realizmo elementais. Menininkui autoportretuose svarbu savęs paties psichologinis tyrinėjimas. Pasitikėjimą savimi veide keičia skepticizmo ir distancijos raiška. Daug dėmesio, kaip ir anksčiau, skiriama kruopščiam veido modeliavimui, bet anksčiau jis buvo kiek sausokas, o dabar plastiškai formuojamas pastozinėmis faktūromis ir judriu ryžtingu potėpiu.
 
Raminta Jurėnaitė
Parodos
Asmeninės parodos
2013 Žygimantas Augustinas. Tapyba 2000–2013. „Juškus Gallery“, Vilnius
2012 XX amžiuje. Galerija NB, Viborgas, Danija; galerija „Akademija“, Vilnius
2009 Ekstremalus sportas 3000. Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
2008 Žmogaus kūnas: ženklas ir peizažas. Galerija „Akademija“, Vilnius
2006 Žmogus kaip ženklas. Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
2005 Po… II / žmonės. Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
 
Grupinės parodos
2013 Šimtmečio portretas. Kaliningrado dailės galerija, Rusija
2013 Kūnas. Lietuvių grafika 1980–2013. Galerija „Kunstkamera“, Vilnius
2012 Šiuolaikinio piešinio bienalė. Namiūras, Belgija; (Kaip aš čia patekau) Tapyba Lietuvoje. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2009 Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009. Senamiesčio menininkų galerija/dirbtuvė, Vilnius
2002 BP portreto apdovanojimas 2002. Nacionalinė portretų galerija, Londonas
2001 ArtLink@Sotheby’s tarptautinė jaunųjų menininkų paroda. Tel Avivas, Izraelis; Niujorkas, JAV
1999 Tamsioji pusė. Galerija „Agora“, Niujorkas, JAV
 
 
Daugiau
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Visi kūriniai Tapyba Grafika Piešiniai
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.