Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Vytautas Povilaitis
Vytautas
Trumpa biografija
  • Tapytojas, freskos, pano, vitražo, mozaikos dailininkas, vienas pirmųjų Lietuvos abstrakcionistų.
  • Gimė 1927 m. Jiezne, Prienų r. Mirė 2009 m. Kaune.
  • 1944–1950 m. tapybos studijos Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.
  • Nuo 1953 m. dalyvavo parodose, gyveno Kaune.
  • 1958 m. sukuria pirmąjį abstraktųjį tapybos darbą.
  • Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Apie kūrybą
Po studijų Povilaitis ieškojo įdomių motyvų ir spalvų dermės. Pirmoje personalinėje parodoje (1959) Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo daug kompozicijų su senuoju Kauno uostu, Aleksoto tilto motyvais ir Nemuno peizažų. Dailininku iškart susidomėta ir Kaune, ir Vilniuje, lyginta su Alberu Markė (Albert Marquet), kuris, kaip ir Anri Matisas (Henri Matisse), tapė Paryžiaus motyvais. 
 
Visus paveikė kitokia tapytojo potėpių sistema: baltų, pilkų tonų plotus užtapydavo monotoniškai, nebijojo žiūrovui atverti daug lygių dėmių. Ypač pabrėždavo lygiagrečias ir susikertančias linijas. Juodos linijos rėmino spalvotus pastatus ir skurdžius tamsius medelius, žmones, mašinas, neišryškindamos nei pirmo plano, nei fono. Brūkšniais ir linijomis sukurdavo paveikslus.
 
Povilaitis gerai valdė ne tik peizažo žanrą, bet ir portretą, grupines kompozicijas. Mėgo tapyti dvasiškai artimus žmones, tuos, su kuriais dirbo, leido laisvalaikį, gyveno, diskutuodavo apie tapybą, skulptūrą (turėjo daug draugų skulptorių, juos ir tapydavo – kursioką Vladą Žuklį, studijos Savanorių pr. kaimynus ir kolegas Robertą Antinį tėvą, Leoną Striogą, Bronių Zalensą).
 
Pagarsėjęs kaip dekoratyvinės tapybos, pano ir vitražų meistras, per keletą dešimtmečių jis sukūrė apie 11 svarbesnių interjero ir eksterjero darbų, pvz.: „Neringos“ kavinės Vilniuje (archit. Vytautas ir Algirdas Nasvyčiai, 1959) kompozicija Neringa ir Naglis (su Vladu Jankausku); vitražas Kauno „Orbitoje“ (1967; kavinės archit. Vytautas Dičius ir Algimantas Mikėnas). Tapytojas gerai sutarė su architektais, jautė jiems kolegišką artumą (buvo bandęs stoti į architektūros specialybę, bet vėliau pasirinko tapybą).
 
Nuo 6 deš. pabaigos dirbtuvėje kūrė ir molbertinę abstrakčiąją tapybą. Abstrakcijos dažniausiai buvo dovanojamos artimiesiems (Be pavadinimo, 1959–1960; išsaugojo buvusi žmona grafikė Daiva Antinytė) – tokius darbus kurti ir viešai rodyti sovietmečiu buvo pavojinga. Tik vieną kartą, apie 1962 m., dailininkas sumanė abstrakčiuosius tapybos darbus eksponuoti, – paroda nebuvo dokumentuota (greičiausiai ji vyko LDS Kauno skyriaus būstinėje, tuo metu Donelaičio g.), apie ją žinoma tik iš amžininkų prisiminimų. Parinkęs taikomajai dailei tuo metu pritinkantį pavadinimą „Projektas tekstilės audiniams“, dailininkas tarsi apgavo cenzūrą, nebuvo kaip piktintis ar nukabinti eskizinius, tekstilei naudoti skirtus abstrakčius darbus.
 
Viešai beveik nerodomos bedaiktės kompozicijos darė įtaką oficialiesiems realistiniams jo kūriniams: abstraktus mąstymas lėmė veidų vietose atsiradusias dėmes, o fone – vien daugybę atspalvių, apribotų tamsiais kontūrais. Spaudai užkliūdavo Povilaičio dažnai naudojama moderni „juoda linija“.
Dėl dailininko technikos jo tapyba vadinta koloristiniu kilimu. Naują dažų sluoksnį Povilaitis klodavo ant seno nutapyto motyvo, sluoksnį po sluoksnio, vienas ant kito, ir taip daug kartų. „Kilimas“ jo tapyboje gali būti suprantamas ir kaip savotiškas natūralistiškai vaizduojamos tikrovės uždangalas, slepiantis daugiau metaforos. Sprendimas, už kurį dailininkas buvo kaltinamas dekoratyvumu ar tapyba „be gylio“, galėjo atstovauti kitokiai stilistinei tapybos krypčiai, jeigu tik tuo metu būtų buvusios įmanomos alternatyvos.
 
Dailininkas ilgai neišlaikydavo senų darbų – pertapydavo naujai, nors pirmąją abstrakciją (1957–1958) saugojo ilgai, – tačiau ir ji nebeišliko. Povilaitis santykinai mažam formatui taikė savaip perkurtą all-over tapymo stilistiką: jis taškė, varvino dažus, stengėsi giliau paveikti tapybinį paviršių, braukė jį teptuko kotu, virtuoziškai kurdamas plokštumoje kaligrafines linijų figūras, bet viską galiausiai papildomai pažymėdavo teptuku, lyg imituotų rėmus.
 
Kaligrafinės linijos ir brūkšniai dingsta vėlyviausiuoju periodu: jis ėmė tapyti ypač plačiais potėpiais, kartais nemaišydamas spalvų, viena stambia linija lyg kokia juosta kūrė pavidalų kontūrus. Makropotėpiais brėždavo abstraktų ženklą, asociatyviai panašų į peizažą, bet čia pat dingstantį dėl seklios plokštumos. Vienu plačiu mostu jis siekė nutapyti paveikslą, pasitelkdamas ornamentiką, nubalindamas tamsius plotus, išvystydamas kuo abstraktesnį ir šiurkštesnį „neskoningų“ spalvų raštą, specialiai atsisakydamas gelmės skambėjimo – arsininkų palikimo.
 
Pasinaudojus primityvizmo, brutalios technikos modeliu, neperregimos tampa ne tik parinktos nederančios spalvos, bet ir iš jų sudėlioti simboliai, visas kompozicijos naratyvas. Spalvingas raštas virsta aklaviete ir rimtu galvosūkiu, staiga nutrūkusiu gelsvomis gėlėmis (paskutinis tapybos darbas sukurtas 2004).
 
Paskutiniuosius penkerius gyvenimo metus dailininkas nebekūrė. Mintimis nuklysdavo ne į tapybą, o į savus vizijų pasaulius.
Povilaitis tapė pusę amžiaus (1953–2004), jo tapybos darbai gana vieniši, tačiau jie atspindi ištisą modernistinės lietuvių tapybos epochą.
 
Kristina Budrytė
Parodos
Asmeninės parodos
2012 Tapybos paroda iš ciklo „Duetai“. Vytautas Povilaitis (1927-2009) ir jo sūnus Vytautas Povilaitis (g. 1970), galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2009 In memoriam: Vytautas Povilaitis. Vieno paveikslo paroda, VDU Menų fakulteto „101 galerija", Kaunas
2007 Jubiliejinė 80-mečiui skirta tapybos paroda, LDS galerija „Meno parkas“, Kaunas
2001 Tapybos paroda iš ciklo „Nežinoma XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos dailė", LDS galerija „Meno parkas“, Kaunas
1998 Tapybos paroda, galerija „Kauno langas“, Kaunas
1995 Tapybos paroda su sūnumi Vytautu Povilaičiu. Kauno paveikslų galerija
1987 Retrospektyvinė paroda, Kauno paveikslų galerija, Kaunas
1977 Tapybos paroda, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas
1962 Kūrybos dešimtmečio tapybos paroda, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas
1962 Kūrybos paroda, Dailės salonas, Vilnius
1960, Tapybos paroda, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas
 
Grupinės parodos
2004 Dailės paroda, skirta Kovo 11-ajai paminėti, Kauno viešoji biblioteka, Kauno filharmonija, Kaunas
2003 Paroda Geriausias 2002 metų kūrinys, Kauno paveikslų galerija, Kaunas
1999 LDS projektas Nežinoma XX a. paskutinio dešimtmečio Lietuvos dailė, Vilnius
1999 Paroda Tapyba grafika skulptūra 99, Kaunas
1995 Kauno dailininkų vaizduojamosios dailės paroda, Kaunas
10-ajame dešimtmetyje „Sfinkso" klubo dailės parodos, skirtos Vasario 16-ajai, Kaunas
1982 Kauno dailininkų vaizduojamosios dailės paroda, skirta TSRS 60-mečiui, Kaunas
1974 Kauno dailininkų vaizduojamosios dailės paroda, Kaunas
1974 Kauno dailininkų kūrybos paroda, Kaunas
1971 Kauno dailininkų rudens paroda, Kaunas
1969 Kauno dailininkų paroda, skirta Lenino 100-osioms gimimo metinėms, Kaunas
1967 Kauno dailininkų paroda, skirta Didžiojo spalio 50-mečiui, Kaunas
1966 Kauno dailininkų pavasario paroda, Kaunas
1966 Jubiliejinė Baltijos šalių dailės paroda. Maskva
1965 Jubiliejinė dailės paroda, Vilnius
1961 Respublikinė dailės paroda, Vilnius
1960 Estijos, Latvijos, Lietuvos dailės paroda. Centrinė parodų salė „Maniežas“, Maskva
1959 Kauno jaunųjų dailininkų dailės paroda, Kaunas
1957 Jubiliejinė dailės paroda, Vilnius
1953,1954, 1955 Kauno dailininkų parodos, Kaunas
 
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Tapyba
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.