Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Vygantas Paukštė
Vygantas
Trumpa biografija
  • Tapytojas.
  • Gimė 1957 m. Vilniuje, čia ir gyvena.
  • 1976–1982 m. tapybos studijos LTSR valstybiniame dailės institute.
  • Nuo 1984 m. dalyvauja parodose.
  • 1989–2000 m. grupės „24“ narys.
  • Dirba pedagoginį darbą Justino Vienožinskio dailės mokykloje.
  • 2009 m. apdovanotas LDS Auksiniu ženkliuku.
  • Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.
Apie kūrybą
Vygantas Paukštė visus savo tapybos siužetus traktuoja ir poetiškai ir groteskiškai – kiekvienam suteikia ryškias spalvas ir gyvenimo džiaugsmo pojūtį. Paveiksluose kasdienybė virsta mitais, o mitai praranda rimtį. Paukštės herojai burleskiški – piemuo, sodininkas, skalbėja, skulptorius, tapytojas, poetė, šokėja, kavos gėrėjas, suši valgytojas, skaitytoja, mauduoliai, miegantys vyrai ir moterys poromis ir po vieną nerūpestingai pasineria į savo kasdienybę. Tuo pat metu kiekvienas veiksmas čia paverčiamas ritualu. Visi personažai ir veikla heroizuoti, bet kuris siužetas vaizduojamas neapibrėžtame laike.
 
Paukštė į lietuvišką tapybą atėjo kartu su kitais dviem individualių koloristinių bukolinių mitų kūrėjais – Audrone Petrašiūnaite ir Algiu Skačkausku. Be jų, Paukštės tapybą sieja stiprus ryšys su italų transavangardistais Sandro Chia ir Mimmo Paladino. Tiesa, žalios ochros Sandro Chia Toskanos peizažus ir Paladino salygiškus abstrakčius fonus Paukštės paveiksluose pakeičia vešli Lietuvos miškų, pievų ir paežerių žaluma. Gamtos prieglobstyje ir atokios sodybos vasarnamyje vienodai reikšmingi yra ir žmonės, ir žirgai, avelės ir katės, net vabzdžiai. Vieni apimti spontaniško judėjimo poreikio šuoliuoja, šoka, medžioja, skraido, kiti pasinėrę į ramybę ir poilsį – lėtai prausiasi, kaitinasi saulėje, skaito, svajoja ar miega.
 
Peizažai nesusiję su konkrečia vietove. Jie labai abstrahuojami. Taip pat ir interjerai apibūdinami tik keliomis detalėmis. Paukštės paveiksluose visada – tik vasara. Ji ir mitinės Arkadijos, ir savo šalies kraštovaizdžio motyvas ir pagaliau jausminės būsenos išraiška. Svarbiausią dėmesį tapytojas skiria žalios vešlios žalumos su dangaus, ežero ir upelio mėlynės deriniui. Taip jis sukuria savitą neįprastų tonų lietuviško peizažo koloritą. Paveiksluose saulėtas kaitrus vidurdienis kaitaliojasi su giliais šešėliais ir melancholiją atnešančiu vakaru.
 
Figūros, medžiai, debesys ar daiktai sąlygiškame abstrahuotame fone perteikiami šešėlių siluetais, apibrėžtais kontūrine linija ekspresyvaus teptuko judesiais. Šių paveikslų spalvos visada sąlygiškos ir išryškina motyvų metaforas. Drąsiai deformuojamu piešiniu sustiprinamas figūrų judesio dinamiškumas. Moteriškas ir vyriškas pradai herojų figūrose aiškiai nužymimi: vyro ir moters meilės santykiai čia vienas svarbesnių motyvų. Bet tai – alegorinės ar archetipinės figūros, be psichologinių bruožų. Skaityta ir matyta, prisiminta ir improvizuota šiuose paveiksluose susilieja į viena – romantiškos nuotaikos kaitaliojasi su žaismingomis pašaipomis.
 
Spontanišką figūrinę Paukštės tapybą galima sieti tiek su lietuviška ekspresionizmo tradicija, tiek su europietiškais „ūmiosios tapybos“ Vokietijoje, transavangardizmo Italijoje ar „naujojo jautrumo“ Vengrijoje judėjimais. Kartu tapytojui pavyksta sukurti labai savitą įvaizdžių pasaulį iš kontempliatyvumo ir veržlumo priešybės. Siužetuose su linksmumu susipinanti melancholija susilieja į formų bei spalvų ekspresijos ir stabilumo lydinį.
 
Raminta Jurėnaitė
MMC video
„Jeigu ne kaimynai, tai aš iš viso nebūčiau ėjęs į tą dailės mokyklą. Man atrodė, kad dailininkai – pati nevyriškiausia profesija“, – atvirauja tapytojas Vygantas Paukštė. Kalbina menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, 2011 05 27.
Parodos
Asmeninės parodos
2007, 2009, 2011, 2015 Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
2007 Vilniaus rotušė; galerija „Kairė–dešinė“, Vilnius
2006 Lietuvos kultūros centras, Varšuva
2006 Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, Kėdainiai
2002 Antano Mončio namai-muziejus, Palanga
1997, 1999, 2007 Galerija „Wetering“, Amsterdamas
1997 Giedrės Bartelt galerija, Berlynas
 
Grupinės parodos
2013 XV tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė Tapybos kontekstai. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2013 Be sienų / Without Walls. „Rīgas Mākslas Telpa“, Latvija
2009 Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009. Galerija „Arka“, Vilnius
2001 Lietuvos energija. Kristianstado regiono muziejus, Švedija
2001 Baltijos šalių šiuolaikinė tapyba ir skulptūra. „National Arts Club“, Niujorkas
2001 Symphony Center. Balzeko muziejus, Čikaga, JAV
1999 Lietuvos dailė 1989–1999: dešimt metų. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1996 Asmeninis laikas. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailė 1945–1996. Šiuolaikinio meno galerija „Zachęta“, Varšuva
1990 8 tapytojai iš Lietuvos. Galerija „F 15“, Mosas, Norvegija
1990 Apokalipsė ir tikėjimas, šiuolaikinė Lietuvos dailė. Marburgo universiteto Dailės ir kultūros istorijos muziejus, Vokietija
 
 
Daugiau
Audiogidas
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Visi kūriniai Tapyba Tapyba ant popieriaus
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.