Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Solomonas Teitelbaumas
Solomonas
Trumpa biografija
  • Tapytojas.
  • Gimė 1972 m. Kaune.
  • 1991–1997 m. tapybos studijos Vilniaus dailės akademijoje, magistras.
  • 1996 m. tobulinosi Vasaros menų akademijoje Zalcburge.
  • 2004–2007 m. VDA doktorantas, meno licenciatas.
  • Nuo 1997 m. dalyvauja parodose, gyvena Vilniuje.
  • Kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Apie kūrybą
Saliamonui Teitelbaumui baigus studijas daugelis jo kurso draugų tuo metu buvo apimti „po tapybinės“ nuotaikos. Metę tapyti jie pradėjo kurti videofilmus, performansus, objektus, instaliacijas. Teitelbaumui niekada nekilo dvejonių dėl savo, kaip tapytojo, pašaukimo. Jis sąmoningai pasirinko tęsti ir puoselėti realistinės ekspresyviosios tapybos tradiciją. Jo tapyboje galima atsekti Antano Samuolio, Antano Martinaičio, Ričardo Vaitiekūno jo dėstytojo Vilniaus dailės akademijoje Arvydo Šaltenio paveikslų įtaką, yra Paryžiaus ir Londono tapybos mokyklų inspiracijų.
 
Jo pasaulėjauta ir plastinė kalba turi bendrumų su iš Llietuvos ar Rytų Europos kilusiais, tačiau svetur subrendusiais ir išgarsėjusiais žydų menininkais. „Žaviuosi Paryžiaus mokyklos tapytojais – Soutine, Kremegne, Kikoïne dėl jų kolorito magijos. Lietuvos tapytojo Katzo paveikslas ‚Rabinas geltonu chalatu‘ man buvo labai svarbus. Tai kito, negrįžtamai prarasto žydų pasaulio, egzistavusio prieš Antrąjį pasaulinį karą, simbolis. Šiame kūrinyje jaučiu Lietuvos žydų tragediją“, – sako jaunasis dailininkas. Savo tautos istorinės tragedijos pėdsakų Teitelbaumas ieško ir nūdienoje, pasirinktiems motyvams suteikdamas ekspresyvią formą ir Rytų Europos modernizmo klasikams būdingą melancholiją.
 
Teitelbaumas tapo save ir savo artimiausią aplinką nuolatos sugrįždamas prie tų pačių ar panašių motyvų. Jo paveiksluose – Vilniaus ir Kauno senamiesčiai su bažnyčiomis, vienuolynais, mediniais namais vaismedžių soduose ar kapinaitėmis. Istorijos reliktų jis ieško senų mūrų siluetuose, praeities įvykius bando atsekti iš senų pastatų interjerų.
 
Apie būties laikinumą dailininkas prabyla ir tapydamas duobkasius ar mirties alegoriją – moters figūrą su dalgiu Bernardinų ansamblio papėdėje ir pamiškėje. Nerimu, vienatve alsuoja žiemos peizažai, atsiveriantys per senamiesčio langus, pamiškių, paežerių, laukų ar pajūrio vaizdai. Kiti tapytojui svarbūs motyvai – jo paties, artimų arba gerai pažįstamų žmonių būsto, dirbtuvių interjerai, kur daug jaukių senų baldų ir daiktų, saugančių prisiminimus.
 
Daugelyje paveikslų nusitrina kasdieniškos tikrovės, simbolinių užuominų ir teatralizuotos fantazijos riba. Paveikslų cikle „Meno fortas“ Eimunto Nekrošiaus spektaklių personažai ir atributai tokie pat svarbūs kaip kituose paveiksluose senamiesčio kiemai, jo gyventojai ar praeiviai, benamės katės ar tingios varnos.
 
Su ekspresionizmo klasikais Teitelbaumą suartina ne tik pasaulėjauta, tapymo maniera, bet ir pomėgis tapyti autoportretus. Save jis tapo įvairiausiomis situacijomis, sutelkia dėmesį ne tik į veidą ir laikyseną, bet ir į aplinką, į rankose laikomus daiktus. Panašiai kaip austras Richardas Gerstlas garsiojoje autoportretų serijoje, tapydamas savo atvaizdą Teitelbaumas ieško atsakymų į jį kamuojančias dvejones, apnuogina vidines būsenas. Jis ne tik nevengia dramatiškų pozų, bet netgi jas akcentuoja arba ironizuoja, pavyzdžiui, nutapo autoportretą su Hamleto aksesuarais. Tapytojas tarsi svarsto, kokia menininko misija šiais laikais.
 
Teitelbaumas smalsiai tyrinėja aplinką ir reljefiškais tirštų dažų sluoksniais atkuria, ką matęs – stengiasi išryškinti ypatingą pasirinkto motyvo nuotaiką, peizažo, pastato ar žmogaus laikysenos, judesio, charakterio ypatybes. Debesuoto dangaus fonas jo paveiksluose toks pat gyvas kaip ir namų mūrai, medžių šakos ar žmonių siluetai. Jis tapo plačiais, judriais, nervingais potėpiais, redukuoja, nutrina, užbraukia, uždengia arba atvirkščiai – išryškina, išdidina, apibendrina detales.
 
Karštligiškai atsinaujinančiame Vilniuje Teitelbaumas įsiklauso į jau beveik negirdimus šio miesto praeities garsus, siekia atkurti seniai pranykusius vaizdus. Tapydamas jis tarsi prisimena svetimas patirtis į esamus dabarties vaizdus projektuodamas senus faktus, mitus ir fantazijas. Nors tapo iš natūros ir kuria individualią ikonografiją, vis dėlto jo paveikslų veikėjai, gamta, urbanistiniai peizažai ar daiktai formuojasi ir paties tapymo procese patirdami įvairiausias metamorfozes, susijusias su skirtingomis psichinėmis būsenomis.
 
Raminta Jurėnaitė
Parodos
Asmeninės parodos
2012 Tapyba. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje, Maskva
2011 Tas trapus pasaulis, tapyba. Galerija „Metropol“, Maskva
2009 Tapyba, pastelė. Galerija „Maldis“, Vilnius
2007 Tapyba. Vilniaus rotušė; Tapyba, pastelė. Kaliningrado srities meno ir istorijos muziejus, Rusija
2005 Tapyba. Jurgio Baltrušaičio namai-muziejus, Maskva; Tapyba, pastelė. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Vilnius
2004 Tapyba. Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtonas
2002 Tapyba, piešiniai. Galerija „Baroti“, Klaipėda; Tapyba. Galerija „Vartai“, Vilnius; Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas
2001 Teatrinis ciklas. Savicko paveikslų galerija, Vilnius; Tapyba, piešiniai. Galerija „L’Espace Quartier Latin“, Paryžius
1999 Galerija „Hofatelje“, Veimaras, Vokietija
1998 Šančių kareivinės, tapyba, piešiniai. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Vilnius
1997 Tapyba. Galerija „Arka“, Vilnius
 
Grupinės parodos
2011 54-oji Venecijos bienalė, projektas Už baltos užuolaidos, paviljonas „Scuola di San Pasquale“, Italija
2009. Galerija „Arka“, Vilnius
2009 Arabeskos, tarptautinė paroda, skirta N. Gogoliui ir E. T. A. Hoffmannui atminti. Kaliningrado srities meno ir istorijos muziejus, Rusija; Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009
2007 XIII Vilniaus tapybos trienalė Dialogai. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2005 II Pekino tapybos ir skulptūros bienalė. Pekinas
2004 XII Vilniaus tapybos trienalė Septynios tapybos tiesos. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2003 Tarptautinė tapybos bienalė. Galerija „Infra“, Vesbis, Švedija; Magistras, Tarptautinės visuomeninės dailininkų sąjungos paroda, skirta Vincento van Gogho gimimo metinėms. Parodų rūmai, Minskas
2002 Tarptautinė tapybos bienalė. Visbio parodų salė, Švedija
2001 Lietuvos dailininkų paroda Tradicija ir ateitis. „Väsby Konsthall“, Vesbis, Švedija; Estijos, Latvijos, Lietuvos dailininkų paroda ARS Baltica. Reikjavikas, Islandija
2000 Tradicija ir ateitis. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1999 Tapyba. Galerija „Gregory“, Niujorkas, JAV
1997 VDA tapybos katedros 200 metų jubiliejaus paroda. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
 
 
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Tapyba
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.