Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Ramunė Antanina Vėliuvienė
Ramunė Antanina
Trumpa biografija
  • Grafikė.
  • Gimė 1949 m. Rudnios k. (Varėnos r.).
  • 1972 m. baigė grafikos studijas LTSR valstybiniame dailės institute.
  • 1999 m. stažavosi Franso Mazarelio centre Belgijoje.
  • Apdovanota Talino miesto diplomu (Talino grafikos trienalė, Estija, 1976), Respublikinės jaunųjų dailininkų parodos diplomu (Kaunas, 1978), Sąjunginės estampo parodos diplomu (Maskva, Rusija, 1981), Tarptautinės mažosios grafikos bienalės diplomu (Vilnius, 1996).
  • Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vokietijos,  JAV muziejų fonduose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
 
Apie kūrybą
Ramunė Vėliuvienė priklauso Lietuvos grafikų kartai, debiutavusiai XX a. 8 dešimtmetyje (M. Vilutis, V. Jurkūnas, E. Kraučiūnaitė ir kiti). Šios kartos kūryboje anksčiau madingą grubų linoraižinį pakeitė subtilesnės estampo technikos, primityvių formų patvarumą – nerimas ir paslaptis, naujumo siekį – dėmesys praeičiai. Kaip ir daugelis amžininkų, XXI a. pradžioje ji išbandė naujesnes raiškos priemones – ready made, skaitmeninį vaizdą, taip pat tapybą, bet tikroji jos kūrybos stichija – ofortas. Giliaspaudės technikų amato žinios ir patirtis, ilgas cinko ploštės raižymo ir ėsdinimo procesas dailininkei kartais net svarbesnis už rezultatą, tad ji nuolat prie to grįžta. Klasikinei naujųjų amžių Vakarų dailei būdinga siužeto svarba ir tikroviškų objektų simbolika, siurrealistų ištobulintas nejudančio vaizdo montažas ir trikdantis keistų sugretinimų žavesys – ne atsitiktinės Vėliuvienės darbų savybės, o gerai apgalvota kūrybos strategija.
 
Pirmasis parodose eksponuotas reikšmingas dailininkės darbas – litografijų ciklas Kalendorinės lietuvių šventės (1978); jame vaizduojami jau ir tuomet beveik išnykę, tik iš pasakojimų ar rašto šaltinių žinomi simboliniai ritualai, liaudies dainose minimos stebuklingos būtybės. Užgavėnėse saulę ant ragų parnešančio devynragio elnio sprandas virsta apsnigtu kalnu čiuožinėti. Kadangi labai svarbu į vieną lakštą sutalpinti mitinius padarus, kaukių personažus ir apeiginius veiksmus, viskas susilieja į vientisą judrų pavidalą – apčiuopiamai tikrą, nors tikrovėje neįmanomą, esantį menamai trimatėje, bet nežemiškoje, ne žmogaus akimis matomoje erdvėje.
 
Dar mokydamasi Čiurlionio meno mokykloje dailininkė buvo aktyvi ten plitusio etnokultūrinio sąjūdžio dalyvė. Ankstyvoji jos kūryba, diplominiai darbai mokykloje ir Dailės institute susiję su mitologinėmis sakmėmis. Ji sukūrė iliustracijas ir savo vyro etnologo Norberto Vėliaus sudarytam lietuviškųjų sakmių rinkiniui Sužeistas vėjas (1987) – šiurpias, bauginančias, skirtas ne vaikams, kaip ir sakmių tekstai.
 
Gera literatūra visada įkvepia. Kai 2002 m. gimtajame Hermanno Hessės mieste Kalve buvo minimos 125-osios rašytojo gimimo metinės, ten surengtoje parodoje Vėliuvienė pristatė dvi darbų serijas – romanui Sidharta skirtus skaitmeninius atspaudus su indiškais motyvais Dzūkijos medžių kamienų fone (Gyvybės medis), ir spalvotus ofortus pagal Stepių vilką.
 
Vis dėlto nemažai darbų – tai pačios dailininkės kuriami pasakojimai. Jie sudėliojami ne iš žodžių, o iš figūrų, daiktų, peizažo fragmentų ir atrodo kaip natiurmortai ar koliažai. Žiūrovai turi atidžiai perskaityti šias meilės istorijas, detektyvus ar aforizmus (ofortų serijos Moterys, 1984; Metų laikai, 1986).
 
Daugelį Vėliuvienės kuriamų vaizdų įkvepia žodžiai. Plačiai žinomas šios galingos tradicijos pavyzdys – vizualios Šventojo Rašto interpretacijos. Dvylikos ofortų serija Evangelijų skaitymai (1991–1994) – bene svarbiausias dailininkės darbas. Čia nuosekliai pasakojama Jėzaus gyvenimo istorija nuo Apreiškimo Marijai iki Prisikėlimo, tik nematyti žmonių – vien daiktai, krikščioniškieji simboliai ir veikėjų atributai paslaptingoje aplinkoje.    
 
Nepamainomas idėjų šaltinis dailininkei yra ir rasti vaizdai, ypač XIX a. pabaigos – XX a. pradžios atvirukų rinkinys, pradėtas kaupti dar jaunystėje. Aktorių portretai, filmų ir spektaklių scenos, Europos didmiesčių ir kurortų vaizdai kadaise turėjo apmalšinti viliojančio ir nepasiekiamo pasaulio ilgesį. Atvirukus Vėliuvienė naudoja negailestingai, savinasi jų vaizdus skaidydama į smulkiausius elementus.
 
Ofortų serijoje Nykstanti tėvynė (1989) dailininkė cituoja Čiurlionį. Gyvą, personifikuotą, įsielintą gamtą įkūnijančius simbolistinius jo peizažus supa mirštančios gamtos vaizdai: Jūros bangą su inicialais lydi banga su teršalais, rodomais pro didinamąjį stiklą, Raigardą – sprogimas Jonavos azoto gamykloje, Ramybę – Nemunu plaukiantys negyvi paukščiai. Perkelti Čiurlionio tapybą į ofortą – alinantis, bet apeiginę prasmę turintis darbas: ji gali bet kada išnykti, yra trapi ir kartu galinga, jai reikia globos, bet ir pati ją teikia – kaip ir Tėvynė bei jos gamta.
 
Mėgstamą gamtos ir kultūros susidūrimo temą Vėliuvienė plėtojo serijos Žiemos sodai (1987) ofortuose su oranžerijomis ir geležinkeliais, augalais už stiklo ir suledėjusiais fontanais, taip pat serijose Parkai (1990–1991), Pavasaris (1993), Tankmėje (1995), darbuose monotipijos ir koliažo technika In memoriam žiemos sodams (1997), 22 oforto ir rezervažo estampuose Laiko parkai (2009). Kurdama Laiko parkus dailininkė naudojosi eskizais iš natūros, darytais sovietmečiu lankantis suniokotuose dvaruose, ir, žinoma, savuoju vaizdų archyvu. Optinėmis savybėmis ofortai neatsitiktinai primena stereoskopinius kaizerio panoramų gamtovaizdžius.
 
Erika Grigoravičienė 
Parodos
Asmeninės Parodos
2010 Galerija „Juozas Art“, Vilnius
2009 Galerija „Arka“, Vilnius
2008 V.K. Jonyno galerija, Druskininkai
2007 Kultūros centras, Varėna
2007 Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Vilnius
2005 Rašytojų sąjunga, Vilnius
2003 Vilniaus rotušė
2003 Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka
2002 Galerija „Mon ami“, Veimaras, Vokietija
 
Grupinės parodos
2011 54-oji Venecijos bienalė (projektas Už baltos užuolaidos). Venecija, Italija
2008 Nidos ekspresija. Galerija „Arka“, Vilnius
2008 Estampo paroda. Galerija „Kairė-Dešinė“, Vilnius
2007 6-oji tarptautinė mažosios grafikos trienalė. Galerija „Arka“, Vilnius
2007 Skaitmeninės grafikos paroda. Galerija „Kairė-Dešinė“, Vilnius
2006 Erdvė, plokštuma, kūnas. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2006 Argentinos ir Lietuvos grafikos paroda Kartu. Galerija „Kairė-Dešinė“, Vilnius
2006 Šiuolaikinė Argentinos, Lietuvos, Japonijos grafika. Buenos Airės, Argentina
2005 Tarsi žaidimas. Galerija „Kairė-Dešinė“, Vilnius
 
Daugiau
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Grafika
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.