Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Ramūnas Čeponis
Ramūnas
Trumpa biografija
  • Tapytojas abstrakcionistas, grafikas.
  • Gimė 1958 m. Vilniuje.
  • 1978–1982 m. teatro dekoracijos studijos LTSR valstybiniame dailės institute.
  • Gyvena Vilniuje, nuo 1987 m. dalyvauja parodose.
  • 19821984 m. dirbo Panevėžio Vaikų dailės mokykloje.
  • 1998–2004 m. leidykloje „Vaga“.
  • Kūrinių yra Lietuvos muziejuose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Apie kūrybą
Ramūnas Čeponis pratęsia santūrių spalvų ir gausios faktūrų Antano Eugenijaus Cukermano abstrakčiosios tapybos liniją. Su vyresniuoju tapytoju jaunesnįjį sieja ir kontempliatyvus lėtas kūrimo procesas. Tačiau kamerinėse Cukermano drobėse galime atsekti ryšį tiek su Paryžiaus mokyklos abstrakcijos subtiliu kolorizmu, tiek su Antonio Tàpies monochrominėmis sutrūkinėjusių sienų paviršiaus studijomis, o Čeponio didelio formato drobėse reflektuojama septintojo dešimtmečio amerikiečių abstrakcija. Kūryba jam tarsi meditacijos forma.
 
Lenkų kritikas Krzysztofas Stanislawskis lygina Čeponio tapybą su amerikiečių abstrakčiaisiais ekspresionistais: „Ramūnas Čeponis yra nepaprastai disciplinuotas formalus minimalistas, abstrakcionistas, nebijantis daugiau ar mažiau atsitiktinio ir instinktyvaus gesto, kaip jo nebijojo amerikiečių abstraktieji ekspresionistai, nors jis, be abejo, artimesnis Robertui Motherwelliui ar Franzui Kline nei Jaksonui Pollokui. Ir ne poetikos panašumu, juk lietuvio kūrybą nuo amerikiečių skiria pusė amžiaus ir sunku būtų ieškoti tiesioginės inspiracijos pėdsakų, o filosofinės nuostatos panašumu.
 
Čeponis, kaip ir amerikiečių meistrai, kuria ekspresyviu gestu ir atsitiktinumu, jo tapybos manieros neformuoja modeliuotė, valiorai, lesiruotė ir kiti šimtmečiais tapytojams žinomi metodai, bet jis naudoja platų teptuką ir špachtelį uždėdamas vienu mostu visą spalvos sluoksnį ant didelio paveikslo paviršiaus. Tas gestas panašus į volelio, slenkančio per drobę, buką judėjimą ir nuo spaudimo stiprumo, dažų kiekio ir teptuko ar špachtelio slinkimo greičio priklauso galutinis efektas, aišku, apmąstytas ir iš esmės suprojektuotas, bet toks, kurio iki galo ar detalių negalima numatyti.“
Iš tiesų Čeponio abstraktūs paveikslai ekspresyvūs, bet tai savita, sakyčiau, prislopinta ir disciplinuota ekspresija. Pastarųjų metų tapytojo darbai vis mažiau transparentiški ir atmosferiški. Juose vis mažiau atsitiktinumo ir spontaniškumo elementų, visa paveikslų plokštuma padengiama tirštu ir klampiu dažų sluoksniu. Kiekvieną centimetrą menininkas rūpestingai ištapo sukurdamas aiškias geometrines kompozicijas. Kone visi paveikslai monochrominiai. Ryškios spalvos prigesinamos, įgauna duslius matinius tonus.
 
Čeponis į tapybą atėjo iš grafikos – abi šios sritys jo kūryboje glaudžiai susipynusios. Vieną pirmųjų tapybos parodų 1994 metais jis netgi pavadino „Balti judėjimai ant juodo pagrindo“. Ryškių lokalių raudonos ar mėlynos spalvų laukus jis prislopina susiliejančiomis juodos spalvos juostomis. Daugelyje paveikslų Čeponis nueina dar toliau – apsiriboja tik juoda spalva. Juodus paveikslus, kaip ir kryžiaus temą, Čeponio kūryboje galima suprasti kaip dialogą su Ado Reinhardto paveikslais, skelbiančiais tapybos pabaigą. Bet juodame cikle galima ieškoti ir asociacijų su mirties tema. Taip pat ir kitą Čeponio tapyboje dažną raudoną spalvą galima sieti su krikščioniškosios ikonografijos atpirkimo, aukos simbolika.
 
Menininkas neatsisako manualinio potėpio, bet dabar jį griežtai kontroliuoja. Šiuose paveiksluose jam svarbu depersonalizacija, savojo aš atsisakymas. Antanas Andrijauskas įžvelgia Čeponio kūryboje ryšį su Tolimųjų Rytų filosofija ir kaligrafija. Tapydamas menininkas dvasinių pojūčių siekia per vidinės ramybės paieškas. Paveikslų pavadinimai sugestionuoja meditacines būsenas tokias kaip „Tavo ramybėj blėsta kontūrai daiktų“. Šiuose paveiksluose galime atsekti ryšį su tais naujosios abstrakcijos kūrėjais, kurie siekia tema paversti patį dažo dėjimo ant drobės procesą arba jos plokštumai suteikti dematerializuotos tuštumos, artimos monitorių ekranams įspūdį.
 
Raminta Jurėnaitė
Parodos
Asmeninės parodos
2013 Įvadas. Galerija „Baroti“, Klaipėda
2011 Tarp. Pamėnkalnio galerija, Vilnius
2008–2009 Kitas laikas. Galerija „Arka“, Vilnius
2008-2009 Latvijos dailininkų sąjungos galerija, Ryga
2008-2009 Galerija „Meno parkas“, Kaunas
1994 Balti judesiai juodame lauke. Galerija „Arka“, Vilnius
1994 Kongresų centras, „Klubgalerie“, Magdeburgas, Vokietija
 
Grupinės parodos
2013 XV tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė Tapybos kontekstai. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2011 Tapatybė. Šiuolaikinis Lietuvos menas. Kroatijos mokslo ir meno akademijos skulptūros muziejus „Gliptoteka HAZU“, Zagrebas
2003 Lietuvos grafika’03. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2000 Tarptautinė grafikos trienalė Bridge to the Future. Krokuva, Lenkija
1996 Eksperimentinės grafikos simpoziumas Nordgrafia. Visbis, Švedija
1991 Lietuvių grafika, tarptautinė grafikos trienalė. Krokuva, Lenkija
 
Daugiau
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Tapyba
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.