Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Raimondas Martinėnas
Raimondas
Trumpa biografija
  • Tapytojas.
  • Gimė 1947 m. Šiauliuose.
  • 1965–1971 m. tapybos studijos LTSR valstybiniame dailės institute.
  • Nuo 1995 m. M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojas, gyvena Vilniuje.
  • 19892000 m. dalyvavo grupės „24“ veikloje.
  • 1996 m. Pabaltijo tapybos trienalės Grand Prix laimėtojas.
  • 1997 m. įgijo bakalauro laipsnį.
  • Kūrinių yra Lietuvos bei užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.
Apie kūrybą
Nijolė Nevčesauskienė:
Raimondo Regimanto Martinėno tapyba unikaliai derina abstraktųjį ir realistiškąjį sandus. [...] Esminiu kūrybos tikslu pasirinkęs ėjimą abstrakcijos link, jis sugebėjo atrasti savitą tapybos raiškos būdą, kurio pagrindas – emocija ir veržlumas, įtaigiai virstantys netikėtomis spalvų ir pustonių dermėmis, pastozinėmis potėpių tekstūromis. Dailėtyrininkė Gražina Kliaugienė (1944–1995) Martinėno kūrybą taikliai apibūdino kaip brėžimą visai kitų matymo ribų ir įžvelgė bendrumų su Antano Samuolio tapybos jėga – „skausminga ir be galo gyva“.
 
[...] Kūrybos lūžis įvyko apie 1996-uosius. Iki tol dominavę tamsesni, neutralūs pilki tonai pasikeitė. „Iš klampios pilkumos nuėjau į kitą – į skaidresnę erdvę. Visada siekiau grynos abstrakcijos, ėjau tuo keliu ir neatitrūkau nuo muzikos, poezijos“, – prisipažįsta dailininkas. Muzikalumas ir poezija – svarbiausi Martinėno abstrakcijų bruožai, jungiantys plastikos ir spalvų kontrastus, kontūrų susidūrimą, plokštumų virpėjimą, linijų ritmus („Temperuotas klavyras. Vakaras XIV“, 2008).
 
Jo kūrybos paskatos tarsi kyla iš muzikos sąskambių – kūrybos procesą nuolat lydinti muzika inspiruoja ir pačią improvizacinę tapybos eigą. Martinėno paveikslų muzikalumą ir vitražinį skambesį taikliai apibūdino tapytoja Dalia Kasčiūnaitė, kalbėdama apie parodą „Tirštas Raimondo Martinėno kūrybos spalvingumas“ : „Paveikslai žėrėjo tarsi vitražai. „Paladė (pagal E. Poe)“ traukė kaip magnetas. Mėlyna, raudona – plačiai besiliejančios spalvos, baltas grafinis piešinys ir tamsūs akcentai magiškai vibruoja erdvėje, prikausto dėmesį. Norisi maudytis toje muzikoje. Martinėnas – tikras tapytojas, jo kolorito skalė nepaprastai plati, gili jausmų raiška ir jėga.“
 
Cituota iš: Nijolė Nevčesauskienė, „Raimondas Regimantas Martinėnas“, Dailė, 2014, Nr.1.
 
Ingrida Lapienė:
Buvo laikai, kai Lietuvoje tapyba vertė didžiausius meno kalnus. Tie laikai turėjo savo herojus. Vienas iš jų – drąsių spalvos sąskambių bičiulis, tapytojas Raimundas Martinėnas. Jis prisidėjo prie lietuviško ekspresionizmo legendos savo abstrakčiais ir nevisai abstrakčiais „langais“ į kitą – nutapytą vidinį pasaulį. Būtojo laiko bendražygiai sako, kad jis turi stiprų potėpio kirtį, nebijo spiečiaus grynų spalvų, ypač svaigaus dangaus mėlynumo. Dar kiti mano, kad laiką jis bando klampinti tirštame dažų sluoksnyje.
 
[...] 9-ojo dešimtmečio abstrahuoti švelnieji paveikslai, kur ir tema siekia virsti imboliu, ir tapysena nori nustumti dėmesį nuo buities, labiau siūlo jausti mintį per potėpius ir prislopintą, bet nevienareikšmę spalvą. Šie darbų kūnai prisigėrę nostalgijos. [...] kelerių pastarųjų metų tapyba. Spalvinga ir drąsi, lyg žaidžiant. Juk nėra ką prarasti. Tapyba nebe po didinamuoju stiklu, todėl jaučiama daugiausia laisvumo ir mėgavimosi pačia tapyba, kaip vėlyvuosiuose Matisse’o kūriniuose.
 
[...] Dera pripažinti, kad Martinėno energijai atsiskleisti reikalingas formatas. Spalvai, kuri yra pagrindinė paveikslų veikėja, reikia vietos. Ploto, kuris būtų pakankamas tai spalvos optinei kritinei masei susidaryti. Kad jos intensyvumas pagautų žvilgsnį ir laikytų tol, kol mėlynos, žydros, ultramarino, raudonos ir t.t. niuansai sulėks į galvą (gal per galvą į krūtinę) ir nuveiks savo darbą.
 
Martinėnas – jausmingas tapytojas. Net vengdamas temų konkretumo (nevaizduoja nei vargo, nei kraujo, nei kryžių kalno) jis to negali nuslėpti. Tai, kaip spalvos dėmė apgaubia šalia esančią, tai, kaip lyg yla šalia apvalumų išneria šiurkštus potėpis, ir tai, kaip spalva akimirkai gali virsti erdve, sužadinančia aukščio baimę, išduoda menininko susijaudinimą tapant.
 
Cituota iš: Ingrida Lapienė, „Būtojo laiko nostalgija“,  7 meno dienos, 2007 11 16.
 
Vidas Poškus:
[...] Sąmonėje krebždėjo mintis – kodėl toks puikus menininkas (išdrįsčiau tarti, kad tai vienas ekspresyviausių, potėpio drąsa – vienas galingiausių lietuvių tapytojų) iki šiol yra tarytum nustumtas į nuošalę, paliktas užribyje, paverstas savotišku marginalu?
 
[...] Ryškiaspalvės, brangakmenių spalvomis žaižaruojančios (ir verčiančios keisti stereotipus apie blausų tautinės tapybos koloritą), muzikalios (atrodo, kad menininko galvoje skamba rafinuotai į visumą sujungtos didžiausios sudėties orkestrų sodriai atliekamų klasikinių simfonijų, už širdies griebiančių medinių lumzdelių melodijos, iki nervų geluonies griebiančių elektrinių gitarų solo – galvon peršasi analogijos su idėjiniais menininko broliais – J. Hendrixu ar E. Claptonu) bei poetiškos (nuo Basio ir viduramžių trubadūrų iki vokiečių romantikų – siautulingas spalvų žaismas, uraganiniai geltonos, mėlynos, raudonos deriniai verčia ieškoti sąsajų su chrestomatiškais Sturm und Drang pavyzdžiais) tapybos adresatas yra bet kuris šio pasaulio gyventojas.
 
[...] Koloristinėje R. Martinėno tapyboje spalva visada buvo svarbiausia raiškos priemonė. Bet jei ankstesnio laikotarpio tapyboje gilintasi į psichologinius spalvinių dėmių ir jų sąskambių aspektus, tai dabar tam dar suteikiamos fundamentalios egzistencinės prasmės. Tapytojo kūrybai visada buvo būdingas „kūniškumas“ – žiūrėdamas į jo drobes fiziškai jaučiu, kaip geltona, raudona, mėlyna spalvos skverbiasi pro mano odos poras.
 
[...] Kaleidoskopiškai mirguliuojantys spalvų „kilimai“ užhipnotizuoja ir kelia transcendentinio skrydžio virš mirguliuojančių miškų ir pievų iliuziją. Paveikslai atrodo gigantiškai dideli, o pats –¬ skruzdėliškai mažytis. Stiprus įspūdis užgniaužia kvapą, o nugara pradeda bėgioti virpulys. Šaltas koloritas verčia liūdėti ir nusiminti, šiltas – džiaugtis ir juoktis. Ryškūs, beveik rėkiantys deriniai jaudina, subtilūs ir niuansuoti – ramina. Tapybinėmis priemonėmis R. Martinėnas virtuoziškai kelia įvairiausius jausmus, skatina mąstyti apie gilesnius dalykus (gal tokią nuojautą žadina už dažais padengtų drobių besislepiantis artėjančios grėsmės, pavojaus, baimės jausmas?).
 
Cituota iš: Vidas Poškus, „Tapyba kaip milžiniška, ryškiaspalvė, gąsdinanti pieva“, Literatūra ir menas, 2007 11 30.
 
Parengė Danguolė Butkienė
Parodos, apdovanojimai, stipendijos
Asmeninės parodos
2011 Tapyba. Galerija „Rūta“, Klaipėda
2010 Tapyba. Vilniaus rotušė; Pylimo galerija, Vilnius
2007 Tapyba. Verkių rūmai, Vilnius
2005 Retrospektyvinė tapybos ir asambliažų paroda. Galerija „Maldis“, Vilnius
2004 Tapyba. Vilniaus rotušė
2003 Petras ir Raimondas Martinėnai. Piešiniai. Galerija „O11“, Vilnius
2002–2003 Asambliažai. Galerija „O11“, Vilnius
 
Grupinės parodos
2013 XV tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė Tapybos kontekstai. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2012 Meno mugė „ArtVilnius 2012“, „Litexpo“ parodų rūmai, Vilnius
2012 „Donelaitis 2012“, Vilniaus rotušė
2012 „Paroda trise. Panašumas nepanašume“, galerija „Arka“,  Vilnius
2011 Tapybos paroda, Pylimo galerija, Vilnius
2010 Šiuolaikinės moderniosios lietuvių tapybos paroda. Pylimo galerija, Vilnius
2009 II Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalė. Lietuvos parodų ir konferencijų centras „Litexpo“, Vilnius
2008 Panašumas nepanašume. Galerija „Arka“, Vilnius
2007 Tapybos bienalė Nostalgija, linkime pasveikti. Klaipėdos dailės parodų rūmai
2005 Realybė X abstrakte. Šiaulių dailės galerija; Klaipėdos dailės parodų rūmai
1996 X Vilniaus tapybos trienalė. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
 
Apdovanojimai, stipendijos
1976 Žurnalo „Kultūros barai“ premija Respublikinėje jaunųjų dailininkų parodoje.
1994-96 Individuali LR kultūros ministerijos stipendija.
1996 Grand Prix Pabaltijo tapybos trienalėje.
2003, 2008-09 Individuali LR kultūros ministerijos stipendija.
 
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Tapyba
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.