Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Raimondas Gailiūnas
Raimondas
Trumpa biografija
  • Tapytojas.
  • Gimė 1956 m. Pandėlyje, Rokiškio r.
  • 1996 m. baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje.
  • Nuo 1997 m. dalyvauja parodose.
  • 1990–2011 m. dalyvauja grupės „Angis“ veikloje, dirba ir gyvena Rokiškyje.
  • 2013 m. meno mugėje Art Vilnius apdovanotas kaip geriausias pristatomas Lietuvos menininkas.
  • Kūrinių yra Lietuvos muziejuose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
 
Apie kūrybą
Tapytojas Raimondas Gailiūnas save vadina savamoksliu menininku. Iš tiesų – unikalus braižas ir pasaulėžiūra netipiška lietuviškosios dailės tradicijai. Taip pat šio tapytojo kūryba pasižymi nuoseklia ir nuolatine kaita – menininkas labiausiai kūryboje vertina sąžiningumą ir vengia kartoti išmoktus metodus bei strategijas. Jis nuolat ieško naujų, įdomesnių sprendimų, kurie visada būna susiję su jo paties gyvenimu bei pasaulėžiūra. Tapytojas beveik nedalyvauja didžiųjų miestų meno pasaulio gyvenime, retai rengia parodas. Svarbiausia jam – tapybos procesas, kurio metu „atsiveria visi dangūs ir pragarai“.

R. Gailiūnas gimė 1956 m. mažame Pandėlio miestelyje šalia Rokiškio. Tapyba pirmą kartą susidomėjo jau vyresnio amžiaus, pamatęs netoliese vasarojusio tapytojo Ričardo Nemeikšio kūrinius. Tuo metu R. Gailiūnas Kaune mokėsi šaltkalvio amato ir kuo toliau, tuo labiau suprato, kad fabrike dirbti tikrai nenori. Po paskaitų naktimis ėmė tapyti, o 1980 m. įstojo į dabartinę Vilniaus dailės akademiją, neakivaizdines studijas. Tokiose studijose reikalavimai buvo gerokai mažesni nei dieninėse, dėstytojai mažiau domėjosi studentų darbais. Po dviejų metų R. Gailiūnas iš akademijos buvo išmestas už, kaip jis pats sako, audringą gyvenimo būdą. Tačiau tai nesutrukdė tapyti. Persikraustęs į Rokiškį jis nuolat tapo, nors sąlygos nelengvos. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis rašė: „Darbai gaunasi labai agresyvūs, bet ir aplinka ne švelnesnė. Esame pikti, algos mažos, sunkiai sekasi ištempti iki kitos algos, o apie dažų nusipirkimą net ir nesvajoju. Tapau užsilikusiais eskiziniais dažais, bet ir tie baigiasi.“ To meto paveiksluose matoma lietuviškos ekspresionistinės, koloristinės mokyklos tradicija – prislopintos spalvos, ekspresyvus potėpis, storas dažų sluoksnis. Svarbiausi pavyzdžiai tuo metu buvo ankstyvoji R. Nemeikšio, Alfonso Vilpišausko, iš pasaulinės dailės – Edvardo Muncho tapyba.
 
1990 metais R. Gailiūnas pakviečiamas prisijungti prie tapytojų grupės „Angis“. Grupei priklausė 13 narių - Jonas Arčikauskas, Henrikas Čerapas, Vytautas Dubauskas, Raimondas Gailiūnas, Jonas Gasiūnas, Rimvydas Jankauskas (Kampas), Kęstutis Lupeikis, Eimutis Markūnas, Ričardas Nemeikšis, Antanas Obcarskas, Mykolas (Mikalojus) Šalkauskas, Arūnas Vaitkūnas, Alfonsas Vilpišauskas. Jos nariai tęsė tarpukario grupės „ARS“ tradicijas, kurias papildė neoekspresionizmu. Grupės narių kūrybai būdingi dideli formatai, socialinis nihilizmas, gestiškos tapybos įtakos. R. Gailiūnas dalyvauja bendrose „Angies“ parodose, tačiau lieka gyventi Rokiškyje. Čia dėsto tapybą ir kompoziciją dailės mokykloje, turėdamas laisvą minutę – tapo. 1996 metais baigia neakivaizdines tapybos studijas, tačiau tai ryškesnių permainų neįneša. Kūrybos strategija ir stilistika kinta labai pamažu. Menininkas ilgainiui atsisako impulsyvumo, paveikslus tapo ilgai, dažnai pertapo (neretai ir dėl to, kad tiesiog neturi ant ko tapyti). Atsiranda siurrealistinių, asociatyvių detalių, ekspresionistinį potėpį išlaikę paveikslai tampa dekoratyvesni, įvedamos ryškios spalvos.

Po 2000-ųjų R. Gailiūno tapyba vėl keičiasi. Atsisakoma modernistinės pasaulio stebėtojo strategijos. Menininkas ima atidžiau žvalgytis aplink, kūryboje atsiranda kasdienybės motyvų. Tapo plonais dažų sluoksniais – nuo šiol R. Gailiūno paveikslai ne užgriūna žiūrovą, o vilioja leistis gilyn, į simbolių, asociacijų ir siurrealistinių detalių erdvę. Ilgainiui R. Gailiūno paveiksluose atsiranda vis daugiau gyvenimo – prekybos centro „Maxima“ maišeliai kaip vartotojiškos visuomenės ženklas, karo kankinimų atgarsiai, kasdieniškos buitinės istorijos, kuriose pasirodo pats tapytojas, jo šuo ar architektūriniai Rokiškio fragmentai.

Geriausiuose R. Gailiūno kūriniuose dera šiurpas, ironija ir ramus, filosofinis požiūris į gyvenimą. Menininkas nebijo eksperimentuoti – į vieną sujungia du paveikslus, kompozicijai pagyvinti renkasi ryškias, sintetines spalvas ir nuodingus jų sąskambius, žaidžia simboliais ir asociacijomis. Nepaisant to, kad dirbtuvė įrengta nedideliame bendrabučio kambaryje, dažniausiai renkasi didelius paveikslų formatus. R. Gailiūno paveikslai tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti žiaurūs ar agresyvūs – įsižiūrėjus nesunku pastebėti, jog tapybinė R. Gailiūno kalba – šmaikšti, kiek ironiška ir nuosekliai apgalvota. Budizmu ilgą laiką besidomintis tapytojas rodo nepatogias situacijas tam, kad atskleistų, kas bendra visiems – tik vieni išmoksta pažaboti savo tamsiąsias puses, o kitiems sekasi sunkiau. Jo kūriniai padeda pamatyti bendras baimes tam, kad atsisakytume iliuzijų. Pabrėžtina, kad R. Gailiūnas tai daro be prikišamo moralizavimo, priešingai – jis pasakoja istorijas, kurios šiurpina tam, kad sukeltų emociją. Greičiausiai todėl kartą perpratę R. Gailiūno paveikslus žiūrovai prie jų grįžta dar ne kartą. 
 
Aistė Paulina Virbickaitė
MMC video
Tapytojas rokiškėnas Raimondas Gailiūnas pasakoja, kad dirba labai spontaniškai ir intuityviai, o kol tapo, apie darbų pavadinimus visiškai negalvoja. Kai darbus reikia eksponuoti parodoje – sukuria visai nesusijusius, kad suintriguotų žiūrovą ar žiūrovę. Kalbina menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, 2010 07 29.
Parodos
Asmeninės parodos
2015 Jeronimai, mes gyvename visai netoli. A galerija ( J.Miltinio teatras), Panevėžys
2014 Atviras langas. Kauno paveikslų galerija
2013 Apleistose tėviškės fermose. A galerija ( J.Miltinio teatras), Panevėžys
2013 Apleistose tėviškės fermose. Rokiškio krašto muziejus
2008 Mėlynųjų šou. Panevėžio miesto galerija
Grupinės parodos
2015 Paroda „ArtVilnius 2015“. Litexpo parodų rūmai, Vilnius
2013 Paroda „ArtVilnius 2013“. Litexpo parodų rūmai, Vilnius
2011 Grupės „Angis“ po 20 metų paroda. VDA parodų salė „Titanikas“, Vilnius
2008 Grupės „ Angis“ paroda Argentum praecipitatum sulfur. Galerija „Vartai“, Vilnius
2008 Panevėžio dailininkų paroda. „Pamėnkalnio“ galerija, Vilnius
 
 
Daugiau
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Tapyba
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.