Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas
Povilas Ričardas
Trumpa biografija
  • Tapytojas.
  • Gimė 1940 m. Kaune.
  • 1964 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute.
  • 1967–1976 m. gyveno ir dirbo Pažaislyje.
  • Nuo 1970 m. dalyvauja parodose.
  • Nuo 1977 m. gyvena Vilniuje, ilgą laiką dėstė Vilniaus dailės akademijoje.
  • 1989–2000 m. dailininkų grupės „24“ narys.
  • Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.
Apie kūrybą
Povilas Ričardas Vaitiekūnas – vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių tapytojų. Jam kaip reta kuriam kitam pavyko perteikti sunkiai apčiuopiamą gamtovaizdžio lietuviškumą. Ir taip yra ne tik todėl, kad jo motyvai rasti Pažaislyje, Veliuonoje, Mardasave ar Smalininkuose ir papildyti vietinės mitologijos užuominomis. Jo peizažai lietuviški ypatingu šviesos nutviekstu žalumos ir dangaus mėlynės deriniu bei Nemuno linijos horizonto perspektyva. Juose – vasaros vidurdienis ir po jo karščio lėtai užslenkantys vakaro šešėliai. Ruduo čia retas svečias. Siužetas visada apibendrintas, tapoma plačiais spontaniškais potėpiais. Erdvė skleidžiasi ne į gylį, bet į kraštus, į platumas. Visada rodomi tik didelių pievų, laukų ar sodų fragmentai.
 
Peizažai beveik tušti, paskendę tyloje, bet gyvenami. Žmonių artumą primena kaliausės paukščiams ir šernams baidyti dirvose, vyšnių soduose arba pavieniai aviliai. Jie vaizduojami iš arti pirmajame plane, todėl atrodo monumentalūs. Dangus ir žemė šiose drobėse tolygiai svarbūs veikėjai, kurių santykis nuolat kinta. Pažaislio barokinė architektūra atrodo tokia pat lengva ir tviskanti šviesoje, kaip ir dangumi slenkantys debesys. Bet tie balti debesys meta sunkius, gilius sodrios žalios spalvos šešėlius pamiškės medžių masyvuose, žolėje ar vandenyje. Vaizduotės paveikslas susipina su realiu peizažo išgyvenimu. Kaliausės primena piligrimų ar elgetų siluetus, o vaikų, žvejų, moterų ar šunų figūrėlės nubrėžiamos tik kaip plazdantys vėjyje šešėliai ar likę žaginių strypai.
 
Mirtis – viena svarbiausių visos Vaitiekūno kūrybos temų – peizažuose traktuojama pakiliai ir epiškai. Dramatiškos šermenų, laidotuvių ir atlaidų nuotaikos tamsiose drobėse kaitaliojasi su saulės išdegintais skaidriais peizažais. Mirtis pasitinkama su nerimu, bet be pasipriešinimo. Gal ji laukiama viešnia? Vakarop į dienos saulės nutviekstas pamiškes ar pievas palei upių vingius įslenka laumės ir metantys šešėlius mirties pranašai. Viešnia – giltinė savo energinga tamsia vertikale lyg kolona perkerta šviesią paveikslo panoramos plokštumą. Tamsus šešėlis nustumtas į dešinį šoną, bet sunku nusakyti, ar tai išeinanti ar ateinanti figūra. Greičiau tai melancholijos ir artėjančios nakties pagimdyta chimera, atsirandanti kelyje be krypties.
 
Natiurmortų cikluose įvairiais periodais Vaitiekūnas naudojasi klasikine ikonografija ir tapybos priemonėmis ieško savotiško dialogo su senaisiais meistrais ir šių dienų tapytojais. Natiurmortuose labai nedaug rekvizitų ir tie patys nuolatos kartojasi. Čia esama jau XVII amžiaus tapyboje paplitusių tiek negailestingai bėgančio laiko, mirties, irimo, tiek maldos, aukos ir atgailavimo simbolių. Tai žmonių ir gyvulių kaukolės, akmuo, primenantis kaukolę, žvakė, laikrodis, aguonos, vystančios saulėgrąžos, maldaknygė ar medinė agnus dei figūrėlė. Visi šie rekvizitai išdėstomi palei stalo pakraštį iškilmingais, lėtais intervalais, bet lipdomi ekspresyviais, neramiais potėpiais. Tai Vaitiekūno dialogas su dideliu, bet kukliu tapytoju Giorgio Morandi. Juodu suartina negausūs natiurmortuose vaizduojami daiktai ir santūri aranžuotė ant paprasto stalo plokštumos. Taip abu dailininkai išgauna įvairias subtilias variacijas. Morandžio prislopintus pilkus tonus Vaitiekūnas paverčia perlo raibuliavimu, sidabro, žalsvais, melsvais ar rusvais tonais ir naudoja tirštesnes skirtingas medžiagas atskleidžiančias faktūras. Taip priartėjęs prie Morandžio Vaitiekūnas lyg grįžta prie Jeano Siméono Chardino pakeliui pasimokydamas iš Vincento van Gogho ir James‘o Ensoro.
 
Greta aliejinės tapybos ant drobės Vaitiekūnas daug tapo akvarele ir guašu popieriuje, piešia, kuria skulptūrinius objektus iš rastų daiktų. Visos šios sritys jo kūryboje tarpusavyje susijusios, bet paklūsta ir specifiniams tik šiame paieškų kelyje autoriui svarbiems dėsningumams.
 
Visa Vaitiekūno kūryba pakeri donkichotišku užmoju didžiąją europietišką tapybos tradiciją susieti su lietuvių etnografija, mitais ir perteikti šio nedidelio krašto nepakartojamas spalvas ir šviesą. Šiam tikslui jis pasitelkia tiek tapytojo, tiek literato talentą.
 
Raminta Jurėnaitė
MMC video
Tapytojas Povilas Ričardas Vaitiekūnas su humoru pasakoja apie savo kūrybinį kelią, mokytojus Vincentą Gečą ir Antaną Gudaitį, draugystę su Antanu Martinaičiu. Kalbina menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, 2010 05 26.
Parodos
Asmeninės parodos
2010 Tapyba ir piešiniai. Nacionalinė dailės galerija, Vilnius
2000 Retrospektyvinė paroda. Tapyba, piešiniai, asambliažai. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1997, 2002 Tapyba ir piešiniai. Galerija „Odele“, Amsterdamas, Olandija; Tapyba ant popieriaus, piešiniai. Tanyos Rumpff galerija, Harlemas, Olandija; Giedrės Bartelt galerija, Berlynas
1996 Tapyba. Amsterdamo miesto muziejus, Olandija
1993 Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1990–1991 Tapyba. Kauno paveikslų galerija
1990 Tapyba. Lietuvos dailės muziejus, Vilnius
1989 Arvydas Šaltenis, Povilas Ričardas Vaitekūnas. Tapyba iš Lietuvos. „Galerie im Traklhaus“, Zalcburgas, Austrija
1974 Tapyba. Lietuvos TSR dailininkų sąjungos dailės fondo salonas, Vilnius
 
Grupinės parodos
2013 XV tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė Tapybos kontekstai. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2010 XIV Vilniaus tapybos trienalė Klaidingas atpažinimas. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2009 Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009. Galerija „Arka“, Vilnius
2003 Lietuvių kolorizmas. 1970–2000. Didrichseno muziejus, Helsinkis
1997 Didžioji Diuseldorfo dailės paroda. „Kunstpalast“, Diuseldorfas, Vokietija
1997 Tylusis modernizmas Lietuvoje. 1962–1982. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1996 Asmeninis laikas. Estijos, Latvijos, Lietuvos dailė 1945–1995. Galerija „Zachęta“, Varšuva
1995 From Gulag to Glasnost, nonkonformistinio Sovietų Sąjungos meno paroda. Rutgerso universiteto Zimmerli dailės muziejus, Niu Bransvikas, JAV
1994 Grupės „24“ paroda. Galerija „Spadem“, Paryžius; municipalinė biblioteka, Tūras, Prancūzija
1978 Lietuvos tapytojų paroda. Latvijos dailės muziejus, Ryga
 
Daugiau
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Visi kūriniai Tapyba Tapyba ant popieriaus Piešiniai
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.