Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Linas Jusionis
Linas
Trumpa biografija
  • Tapytojas.
  • Gimė 1986 m. Vilniuje, čia ir gyvena.
  • 20052007 m. studijavo filosofiją Vilniaus Universitete.
  • Nuo 2009 m. dalyvauja parodose.
  • 2010 m. stažavosi Staatliche Akademie der Bildenden Künste Stuttgarte.
  • 2011 m. baigė freskos – mozaikos studijas Vilniaus dailės akademijoje.
  • 2011 m. konkurso Jaunojo tapytojo prizas 2011 m. antros vietos laimėtojas.
  • Kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
  • Menininko internetinė svetainė.
Apie kūrybą
Linas Jusionis – jaunas tapytojas, tik apie 2010 metus tapo plačiau žinomas, tačiau jo debiutą drąsiai galime vadinti ryškiu. Jo darbus geriausia žiūrėti serijomis, nes tuomet geriau atsiskleidžia principai, kuriais remiasi menininkas. Tolygiom, nuosaikiom spalvom nutepti glotnūs jo drobių paviršiai vizualiai yra labai priartėję prie geometrinės abstrakcijos, tačiau po kelių sekundžių apsirikimo, žiūrovas gali atpažinti, jog vaizdas yra konkretus, paimtas iš realybės, tik apžiūrimas iš labai arti arba mažai informacijos teikiančiu kampu.
 
Gana akivaizdu, kad L. Jusionį įtakojo britų menininko Davido Hockney 7 deš. darbai (baseinai, pievelės) ir vokiečių tapytojo Eberhardo Havekosto drobės (prie abstrakcijos priartėję pastatų fragmentai, 10 deš.). Tačiau lietuvio darbai nėra minėtų menininkų sekimo pavyzdžiai. Jusionis veikiau tik pasiskolina kelis principus, tapymo manierą, tačiau savo drobėse talpina kur kas daugiau numanomos įtampos „už kadro“, nors vaizdas galėtų atrodyti ir labai sterilus, sustingęs. Jei D. Hockney baseinai yra greičiau vakarėlių ar tingaus poilsio (hedonistinė) aplinka, tai Jusionio į geometriją bevirstantys sukultūrinti peizažai dažniausiai yra susiję su sportu.
 
Stadiono kampas, bėgimo tako įstrižainė, tramplinas, žaidimo lauką skiriančios sienelės (ribos sporte apskritai yra reikšmingos), persirengimo kambario fragmentas, dušo šonas, žalia veja ir panašūs kūno kultūros vietų fragmentai nutapytas plokštumas prisotina „testosterono“. T.y. – galimo, būtino, bet nematomo veiksmo. Žiūrovo žvilgsis yra apribojamas mažu regos lauku, tai kelia tam tikrą frustraciją, lyg būtum priversta žiūrėti pro plyšį, tačiau taip ir nepamatyti veiksmo, kurį galbūt girdi. Apibūdinta situacija yra labai kinematografiška. Viena svarbiausių įtakų savo kūrybai L. Jusionis ir įvardina kiną, o konkrečiai – Michelangelą Antonioni ir tai, kaip jis elgiasi su kadru (kameros akis klaidžioja paraleliai vyksmui).
 
Dalyje darbų tapytojas palieka konkretesnių užuominų į sportą (ir veiksmą): slidės galiukai dangaus fone, kalnų trasos kliūčių vertikalės, į sieną atremtas dviratis, kortų krašte besivoliojantys kamuoliukai ir pan. Tačiau tai – tik užuominos. Nutylėjimas kuria didžiausią intrigą L. Jusionio darbuose ir apsaugo menininką nuo panašumo su tarybinės ar nacistinės dailės atletų šlovinimu, kur vaizdo plakatiškumas (tolygūs, glotnūs, sterilūs paviršiai) irgi nesvetimas.
 
Nereikėtų paskubėti manant, kad L. Jusionio tapymo maniera yra visai kurčia Lietuvos tapybos tradicijoms. Taip, su ekspresionistiniu braižu jis neturi nieko bendra, tačiau galima įžvelgti tam tikrų refleksijų, pavyzdžiui, nukreiptų į Kosto Dereškevičiaus darbus. 2010 metų drobė „Disciplina“ vaizduoja tinklinę tvorą su už ja esančia plokštuma. Šį darbą galima gretinti su Dereškevičiaus „Moteris. Portretas“ (1979 m.) arba „Moteris su dešrele“ (1974 m.). O prisiminus Dereškevičiaus „Kelyje IV“ (1975 m.), galima konstatuoti, kad apriboto žvilgsnio naudojimas Lietuvos tapyboje irgi turi savo istoriją, tik kiekvienu atveju ribos atsiradimo priežastis kita. 8 deš. tapyboje ankštos erdvės metafora kalbėjo apie ideologiją, o L. Jusionio darbuose žvilgsnio ribojimas panaudotas kaip sąmoninga strategija manipuliuoti žiūrovu ir taip kurti žiūrėjimo įdomumą, vaizdo struktūrą.
 
Sprendžiant iš parodų („Įtartina veikla“, „Tempimai“) ir kūrinių pavadinimų, pasisakymų, taip pat ir vizualinių paralelių su kitais Lietuvos ir užsienio menininkais, Linas Jusionis yra linkęs į refleksiją ir savirefleksiją. Todėl mėgstantys sąsajas ir proto pratimus ateityje, matyt, dar turės „ką veikti“ apžiūrint tapytojo darbus.
 
Monika Krikštopaitytė
MMC video
Linas Jusionis kaip tapytojas debiutavo 2010-aisiais. Jo darbai įsimena dėl polinkio į minimalizmą. Menininkas pasakoja apie savo kūrybos ryšį su fenomenologija ir animacija. Kalbina menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, 2011 04 02.
Parodos
Asmeninės parodos
2013 Tik sniege liko žymės. Galerija „Vartai“, Vilnius
2011 Artscape Latvija. Miks Mitrevic, Linas Jusionis. Galerija „Vartai“, Vilnius
2010 Tempimai. Galerija „Akademija“, Vilnius
2010 Įtartina veikla. Galerija „Gaidys“, Vilnius
 
Grupinės parodos
2012 (Kaip aš čia patekau) Tapyba Lietuvoje. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2011 Jaunojo tapytojo prizas 2011. VDA ekspozicijų salės „Titanikas“, Vilnius
2011 Upcoming. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
2010 Jaunojo tapytojo prizas 2010. Pamėnkalnio galerija
2010 VDA ekspozicijų salės „Titanikas“, Vilnius
2009 Turbulencija. Trys požiūriai. Vilniaus rotušė
2009 Jaunojo tapytojo prizas 2009. Pamėnkalnio galerija, Vilnius
2009 Naujas miesto veidas. 2-oji šiuolaikinės dailės kvadrienalė. Vilniaus geležinkelio stotis
 
Audiogidai
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Tapyba
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.