Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Lida Dubauskienė
Lida
Trumpa biografija
  • Grafikė.
  • Gimė 1966 m. Šilalėje.
  • 1987–1993 m. grafikos studijos Vilniaus dailės akademijoje.
  • Nuo 1993 m. dalyvauja parodose. Dirba ir gyvena Vilniuje.
  • Apdovanota Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos stipendijos jaunesniems menininkams (1998, 2000), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos stipendija (2007).
  • Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
 
Apie kūrybą
Techniška ir talentinga grafikė laikosi kiek nuošalyje nuo Lietuvos parodinio gyvenimo šurmulio. Personalines parodas rengia retai, o daugiausiai pasirodo užsienyje (nuo Uralo iki Argentinos) bendrose didelėse ir kamerinėse grafikos menui skirtose parodose. Iš dalies taip gali būti todėl, kad Lietuvoje grafikos meną, suprantamą kaip tradicinę dailės šaką, skubama nurašyti prie praeities aktualijų. O Dubauskienės viena iš stipriųjų kūrybos pusių būtent ir yra gilus technikos bei erdvės, kur ši eksponuojama išmanymas, pajauta. Kita vertus, pažvelgus į grafikės kūrinius, galima nujausti, jog laikymąsi atokiau nulemia ir jos asmenybės savybės. Lidos darbuose skleidžiasi kameriškumas, intymumas, kūrinio išgyvenimo gylis. Kūriniuose nėra skubos, juose net nėra laiko.
 
1995–2005 m. grafikė daugiausiai kūrė oforto technika, kur svarbi linija. Vienuose darbuose, sekdama įdėmiu žvilgsniu, raižė senamiesčio pastatų horizontales bei vertikales. Istorinių, mums gerai atpažįstamų namų figūros čia panašesnės į gyvus organizmus turinčius savo santykį su erdve, savo būsenas. Tai veikiau pastatų portretai atsiradę po ilgo stebėjimo, nei urbanistiniai peizažai. Kituose darbuose grafikė dėmesį sutelkia į žmogaus, dažniausiai moters, figūrą ar jos fragmentus. Dubauskienės personažai esti nekonkrečioje erdvėje, veikiau brūkšnelių nužymėtose būsenose, nuojautose, mintyse. Foninis „triukšmas“ primena atsitiktines dulkes ir įbrėžimus ant kino ar fotojuostelės. Lidos darbuose dermę randa atsitiktinumas ir tikslumas.
 
Grakštus, viską, kas svarbiausia viena linija pasakantis piešinys (kaip Stasio Krasausko įtakos atgarsis) sąmoningai derinamas su spontaniškų įbrėžimų virpesiu („Ant kilimėlio“, 1998 m.). Dubauskienės žmogaus figūros trapios, pažeidžiamos, maža to – užkluptos intensyvaus išgyvenimo, virsmo ar bent jau virpėjimo akimirką. Todėl jos darbai visuomet įtikina savo išgyvenimo ir poveikio „nuogumu“.
 
Išgyvenimo intensyvumo kulminaciją, mano galva, grafikė pasiekė savo mišrios technikos kūrinių serija „Kambarys“ (2007 m.). Jos meninis žvilgsnis paklaidžiojęs po miesto peizažus ir apsidairęs po savo personažų būsenas nėrė į tamsius, tuščius, paslaptingus kambarius su painiomis erdvėmis. Anot menotyrininkės Jurgos Armanavičiūtės, grafikės darbai pasižymi asiužetiškumu. Nesutikčiau, nes mano požiūriu, tos kambarių erdvės yra vienu metu ir veiksmo vieta, ir veikėjas, nerodomų įvykių pasekmė. Kambariuose lyg augalo sėkloje sutalpintas nesuvokiamo dydžio informacijos kiekis. Kambariai primena sapnų erdvę, kur visiškai įžūliai ir bauginamai ima elgtis pasąmonė. Tuomet nenorom atgaivinami įspūdžiai iš po Froidinio laikotarpio pasaulio literatūros (nuo Franzo Kafkos iki Stepheno Kingo) ir vėlesnių kino kūrėjų (pvz. Davidas Lynchas) darbų, kur erdvė tampa kūrinio pagrindu. Esu tikra, kad „Kambariai“ yra vidinių užkaborių atvaizdai, kur veikia sapno logika – t.y. dėl nieko nebegali būti tikras, o vienas girgždesys gali sukelti ir paniką, ir nepaaiškinamą saugumo jausmą.
 
Apibendrinant, stulbina menininkės ištvermė (ilgai išbūti prie vieno darbo, vienos idėjos, o po to prie jos nebegrįžti) ir atvirumas sau. Lida akivaizdžiai teikia pirmenybę kokybei, o ne kiekybei. Jos kūrinių pasaulis masina pojūčių stiprumu ir tampa dar įdomiau, kai menininkė sako, jog: "daugelis dalykų meno kūriniuose žmonėms lieka nematomi."
 
Monika Krikštopaitytė
Parodos
Asmeninės parodos
2007 Taškas ir kambarys, VGMC, galerija „Kairė-dešinė“
2002 Grafiken Hus, Mariefred, Švedija
1999 Galerija ,,Kairė-dešinė“, Vilnius
1998 Viešoji Šilalės biblioteka
1998 Galerija ,,Rotunda“, Vilnius
 
Grupinės parodos
2007 Projektas – „Graf‘drive“, VGMC, Vilnius
2007 Pasaulinė estampo ir orginaliosios grafikos bienalė, Sarcelles, Prancūzija
2007 Lietuvos grafika ir juverlyrika, Tiuringijos Landtagos, Erfurtas, Vokietija
2005 Now Art Now Future. Grafika. Meno Centras ,,Edsvik Konsthall“, Švedija
2005 Tarptautinė mini estampo trienalė, Tamos meno universiteto muziejus, Tokijas, Japonija
2002 Mažų formų grafika, VI tarptautine bienalė, Budapeštas, Vengrija
2002 Lilla Europa, II mažo formato estampo ir tapybos bienalė, Hallsberg, Orebro, Švedija
1998 XI tarptautinė Talino trienalė, Estija
1997 Estampo paroda „Tradicija ir eksperimentas“, ŠMC, Vilnius
1997 Tarptautinė grafikos paroda. Felicien Rops muziejus, Belgija
 
 
 
 
Daugiau
Autoriaus darbai
Grafika
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.