Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Leonas Linas Katinas
Leonas Linas
Trumpa biografija
  • Tapytojas.
  • Gimė 1941 m. Radviliškyje.
  • 1964 m. baigė architektūros studijas LTSR valstybiniame dailės institute.
  • Nuo 1967 m. dalyvauja parodose.
  • Nuo 1990 m. dailininkų grupės „24“ narys.
  • Dėstė M. K. Čiurliionio meno mokykloje, Vilniaus dailės akademijoje.
  • 1999 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
  • Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.
Apie kūrybą
Devintajame dešimtmetyje Leonas Linas Katinas, kaip ir Eugenijus Antanas Cukermanas, Dalia Kasčiūnaitė, Rūta Katiliūtė, Laima Drazdauskaitė ir Alfonsas Žvilius, pradėjo eksponuoti paveikslus, kuriuose kaitaliojasi abstrakcijos, gamtos motyvai ir simboliai. Dėl sovietmečio draudimų ir apribojimų architekto profesijos atsisakiusiam Katinui tapyba – laisvės ir eksperimentų laukas. Menininkas žaidybiškai ir ironiškai laužė nusistovėjusias normas.
 
Pirmiausia jis naujai interpretavo peizažo žanrą, vėliau ne mažiau netradiciškai traktavo pačias įvairiausias temas praplėsdamas abstrakčiosios tapybos įvaizdžių lauką ir specifines raiškos priemones. Neramią jaunystės dvasią Katinas išsaugojo ir vėlesniais kūrybos periodais. Anot Viktoro Liutkaus, menininkas „yra amžinas nenuorama, provokatorius, nenusikerpąs plaukų vyngėrys, visokių kultūros tekstų ir žemiškų kontekstų interpretatorius, sumanymų skleidėjas Vilniuje ir provincijoje. Jeigu dabartinės Lietuvos dailės atstovų tarpe pradėtume ieškoti kūrėjo, kurio darbuose ir veikloje jungtųsi dar sovietmečiu brendusi ir išsaugota avangardo dvasia su šių dienų meno raiškos laisve, atsimuštume į L. Katiną.”
 
Menininkas inspiracijų semiasi iš pačių įvairiausių šaltinių – nuo Tibeto budistinio meno iki lietuviško etnografinio palikimo, nuo gamtos iki kasdienės buities. Katino tapyboje yra užuominų į peizažus, augalus, vėliavas, kilimus, antklodes, taip pat ir į archetipinius ženklus, sakralinius objektus ar net kitų dailininkų kūrinius, bet kartu visi motyvai smarkiai abstrahuojami. Kai kuriose drobėse yra ir užrašų ar arba pavienių raumeninių elementų.
 
Ankstyvuosiuose paveiksluose peizažo ir kitus motyvus jis apibendrindavo pasitelkdamas organiškų ir geometrinių formų redukciją. Taip kopų kraštovaizdis pereina į lakonišką kartografinį žemėlapį, kuriame supriešinamos netaisyklingos žalia ir rusva plokštumos. Kitose drobėse jis komponuoja dviejų ar daugiau spalvų horizontalius dryžius arba apsiriboja baltos plokštumos monochromija. Svarbus šiuo periodu daugelyje drobių ir plokštumos reljefo išraiškingumas.
 
Menininkas paraleliai plėtoja geometrinę, gestišką, emblemišką tapybą, kurią papildo tekstais. Pavieniuose kūriniuose ar jų grupėse ši skirtinga meninė kalba labai susipynusi. Svarbią reikšmę įvairiais periodais menininkas skyrė kūrybos procesui. Ypač vėlyvojoje kūryboje jis palieka matomus spontaniško tapymo pėdsakus. Dailininkas dengia spalvą keliais sluoksniais išgaudamas reljefinę faktūrą arba drobės paviršiaus fragmentus palieka neužtapytus. Taiko ir liejimo techniką. Perpjauna plokštumas ar naudoja asambliažui ir koliažui artimus elementus. Tapytoją domina paveikslo plokštumos ir krašto, tapybos ir rėmo dermė. Jis tyrinėja paveikslą tiek kaip atvirą lauką, tiek kaip objektą.
 
Kai kada savo kūryboje Katinas nutrina tapybos ir performanso ar akcijos ribas. Po 1995-ųjų šalia grynai tapybinių akcijų yra surengęs ir kultūrinių politiškai angažuotų performansų. Sukūrė ir nemažai tapybos darbų ant popieriaus. Jie daug kameriškesni ir lyriškesni. Buities daiktai, archetipiniai ženklai, kosmologiniai motyvai čia apibendrinami ir komponuojami į griežtas konstruktyvias kompozicijas. Tarp redukuotų kompozicijų, taupių grafiškų ženklų ir transparentiškų švytinčių spalvų dekoratyvaus rafinuotumo atsiranda ypatinga prislopinta įtampa.
 
Savo aliejinės ir akvarelinės tapybos idėjas Katinas plėtoja gausiose darbų grupėse, kurios nesudaro griežtos ciklo ar serijos sekos. Dažnai tą patį motyvą jis daug sykių interpretuoja varijuodamas linijinius ir spalvinius derinius bei ritmą.
 
Raminta Jurėnaitė
 
MMC video
Leonas Linas Katinas pasakoja, kad architektūra jo kūrybai turėjo lemiamos įtakos, o pagrindinis jo mokytojas – tai Ludwigas Miesas van der Rohe. Pasakoja apie intuiciją, nelogišką elgesį ir draugystę su Sigitu Geda. Kalbina menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, 2010 04 25.
Parodos
Asmeninės parodos
2011 Lietuviški ženklai. Galerija „Arka“, Vilnius
2010 69. Ir ačiū Dievui. Galerija „Meno parkas“, Kaunas; galerija „Baroti“, Klaipėda
2009 68. Ir ačiū Dievui. Galerija „Meno niša“, Vilnius
2004 Tapyba. Vilniaus rotušė
2003 Nepageidaujami spalvų mišiniai. Galerija „O11“, Vilnius
2002 Piešiniai. Galerija „Kairė–dešinė“, Vilnius
1999 Ant popieriaus. Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
1993, 1996, 2000 Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
1990 Dailės parodų rūmai, Vilnius
1987 Leono Lino Katino ir Dalios Kasčiūnaitės tapybos paroda. Dailės parodų rūmai, Vilnius
1984, 1988 Lietuvos TSR meno darbuotojų rūmai, Vilnius
1974 Miestų statybos projektavimo institutas, Vilnius
1973 Parodų paviljonas, Talinas
1968 Lietuvos TSR rašytojų sąjungos klubas, Vilnius
1967 Lietuvos TSR dailininkų sąjunga, Vilnius
 
Grupinės parodos
1994 Grupės „24“ paroda. Galerija „Spadem“, Paryžius; municipalinė biblioteka, Tūras, Prancūzija
1993 Lietuvių tapyba ant popieriaus. „Schwerinisches Palais“, Berlynas
1990–1992 Grupės „24“ parodos. Dailės parodų rūmai, Vilnius
1990 Apokalipsė ir tikėjimas, šiuolaikinė Lietuvos dailė. Marburgo universiteto Dailės ir kultūros istorijos muziejus
1990 Lipės krašto muziejus, Detmoldas, Vokietija
1989 Lietuvos dailės paroda. Galerijos „Angkoget“ ir „Konstepidemin“, Geteborgas, Švedija
1988 Mitas dabarties tapyboje. Dailės parodų rūmai, Vilnius
1987 Tarybų Lietuvos dailė. Centriniai menininkų namai, Maskva
1975, 1978, 1984 Vilniaus tapybos trienalės. Dailės parodų rūmai, Vilnius
 
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Visi kūriniai Tapyba Tapyba ant popieriaus Grafika
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.