Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Leonas Katinas
Leonas
Trumpa biografija
  • Tapytojas.
  • Gimė 1907 m. Ampolyje, Utenos valsč.. Mirė 1984 m. Vilniuje.
  • 1948 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute, po baigimo ilgus metus jame dėstė.
  • Nuo 1949 m. dalyvauja parodose.
  • Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.
Apie kūrybą
Leonas Katinas pradėjo savo kūrybinį kelią kaip tradicionalistas. Nuo ketvirtojo iki septintojo dešimtmečio tapydamas peizažus, natiurmortus, portretus jis meistriškai naudojo natūralistinę tapybos kalbą tik saikingai ją pagyvindamas impresionistiniais ar ekspresionistiniais realizmo elementais. Apie 1960-1962 metus kai kurie jo gamtos peizažai ir natiurmortai įgauna daug ryškesnes nei natūroje spalvas ir gestiškus virpančius potėpius.
 
Septintajame dešimtmetyje Katino tapyba keičiasi, nors vėlyvojoje kūryboje išlieka ta pati ikonografija, kol galiausiai jis visai nutolsta nuo ankstesnių periodų darbų. Dailininkas ir toliau tapo medžių grupių ir miškų peizažus vasarą ir rudenį, paežerių ir pajūrio panoramas, natiurmortus su medinėmis šventųjų statulėlėmis, lėlėmis, knygomis ir buities daiktais, pažįstamų portretus, autoportretus. Tiesa, dabar jis nutrina ribą abstraktaus fono ir vaizduojamojo motyvo ribą, ir nors natūros stebėjimas šiuose paveiksluose taip pat atsispindi, jis nebėra toks tiesioginis. Visa, ką dailininkas vaizduoja, pavirsta vientisomis įvairialypėmis ornamentinėmis kompozicijomis. Vienus motyvus galima lengvai atpažinti, kitų yra tik užuominos, o treti iš viso virsta abstrakčiais ženklais.
 
Savo paveiksluose Katinas taip sulieja skirtingus erdvinius planus, kad jie galiausiai tampa klaidžiu labirintu iš zigzagu judančių linijų ir susipinančių plokštumų. Būdingas jo abstrakčių ornamentų motyvas, atsirandantis aštuntajame dešimtmetyje, yra karpyti plokštumų kraštai. Visos šios painios struktūros paradoksaliai išsaugo pagrindinio karkaso architektoninį konstruktyvumą. Geometrija čia yra natūros ir formų abstrakcijos rišamoji grandis. Panašiai ir koloritas paremtas patirtais regimaisiais įspūdžiais: pievų žaluma, šalnos pakąstų lapų spalvomis ir dangaus ar vandens mėlyne, bet jų derinius sukuria pats menininkas. Katinas juos pasirenka labai drąsius ir originalius. Garstyčių geltoną jis derina su skaisčiai raudona, sodria mėlyna ir keliais žalios atspalviais, sukuria netikėtus oranžinės su violetine ir žalia bei mėlyna santykius. Į ryškių spalvų derinius jis įterpia baltas dėmes ir juodus kontūrus. Spalvos čia tokios ryškios – kone signalinės.
 
Šalia daugiaspalvių kompozicijų yra nemaža beveik monochrominių kūrinių grupė. Tai vien tik duslia žalia, kone pereinančia į mėlyną, nutapyti lapuočių medžių pavidalai, tampantys plokščiais ornamentais. Kone visuose paveiksluose Katinas naudoja tirštus, daugiasluoksnius dažus suteikdamas paviršiams išraiškingą tekstūrą. Bet yra ir kitokių šio periodo paveikslų. Juose geometrizuotas formas keičia organinės tekančios ir tapomos jos plonyčiais lesiruotais kone akvarelinio skaidrumo dažų sluoksniais.
 
Sunku šiandien pasakyti, kodėl vėlyvojoje kūryboje Katinas atsisakė tradicionalizmo ir kodėl jo tapyboje užvirė toks aistringas konfliktas tarp meno ir gyvenimo, realybės ir vaizduotės. Kad ir kokia buvo ankšta gyvenimo erdvė, kurioje menininkas kūrė, ir kad ir kiek nedaug jis būtų galėjęs pažinti šiuolaikinio meno procesus, galiausiai į jo kūrybinį palikimą žvelgiama iš platesnės perspektyvos. Ir nors Leono Katino vėlyviems paveikslams sunku surasti analogų šiuolaikiniame mene, bet jie atrodo stebėtinai nūdieniški.
 
Raminta Jurėnaitė
Parodos
Asmeninės parodos
2009 Asmeninė tapybos paroda ekspozicijų cikle Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009. Galerija „Actus Magnus“, Vilnius
2005 Retrospektyva (1945–1984). Galerija „Maldis“, Vilnius
1999 Tapybos paroda. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Vilnius
1997 Tapybos paroda kartu su sūnumi Leonu Linu Katinu. Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
1995 Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
1983 Dailės parodų rūmai, Vilnius
 
Grupinės parodos
1997 Tylusis modernizmas Lietuvoje. 1962–1982. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1987 Tarybų Lietuvos dailė. Centriniai menininkų namai, Maskva
1986 Grupės lietuvių tapytojų paroda. Menininkų namai, Tbilisis
1972 II Vilniaus tapybos trienalė. Dailės parodų rūmai, Vilnius
1971 Lietuvių tapybos paroda. Kadriorgo meno muziejus, Talinas
1969 Vilniaus tapybos bienalė. Lietuvos dailės muziejus, Vilnius
1963 Respublikinė dailės paroda. Valstybinis dailės muziejus, Vilnius
1960 Respublikinė dailės paroda Lietuvos TSR 20-mečiui paminėti. Valstybinis dailės muziejus, Vilnius
1949 Dailės paroda, skirta Lietuvos KP VI suvažiavimui. Lietuvos tarybinių dailininkų sąjungos rūmai, Vilnius
 
Autoriaus darbai
Tapyba
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.