Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Kristina Kurilionok
Kristina
Trumpa biografija
  • Tapytoja.
  • Gimė 1983 m.
  • 2004–2010 m. tapybos bakalauro bei magistro studijos Vilniaus dailės akademijoje.
  • Nuo 2008 m. dalyvauja parodose. Gyvena Vilniuje.
  • 2009 m. tarptautinio konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ publikos prizo laimėtoja.
  • Kūrinių yra privačiose kolekcijose. 
  • Menininkės internetinė svetainė.
Apie kūrybą
Tapyba – tai kelionė į nenutrūkstamą ir kasdienę metamorfozę, sukurtą žmogaus egzistencijos.
 
                                                                                                                                              Maria Rosaria Gallo
 
Kristinos kelias į tapybą buvo netiesus. Gabi ir tiksliesiems mokslams mergina rinkosi vadybos studijas. Tačiau dar paauglystėje, Vienožinskio dailės mokykloje, užgimusi trauka tapybai niekur nedingo, o tik stiprėjo. Todėl ji ryžosi žengti keliu, kuris težadėjo nežinomybę, – įstojo į Vilniaus dailės akademiją. Kaip ir visiems jauniems menininkams, jai teko atrasti savo temas. Dailės akademijos dėstytojai ragino pirmiausia nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į klausimą: „kas man iš tikrųjų rūpi?“, ir kūryboje kalbėti būtent apie tai. Kristina įsižiūrėjo į save.
 
Ji atrado veidrodį. Pastebėjo, jog visuomet pasikeičia, pasitempia, būdama priešais jį, tarsi tikėtųsi nuslėpti tikrąją save nuo savo atvaizdo. Pradėjo domėtis psichoanalize, Jacquesʼo Lacano žvilgsnio teorijomis, narstyti savo vidinio pasaulio konfliktus. Drobėse įsikūrė siurrealistiškai besidauginantys, šizofreniški ir grimasiški jos atvaizdai, jie ir tapo atpažįstamiausiu Kurilionok tapybos bruožu.
 
Menininkės pavardė tapo žinoma 2009 m. po „Jaunojo tapytojo prizo“ konkurse pelnyto publikos prizo. Nuo tada ji aktyviai dalyvauja grupinėse parodose ir surengė personalinių. Ekspresyviose, emocinio krūvio prisodrintose drobėse nuolatos išnyra subjekto-aš-pasaulio santykio tema. Menininkė bando suvokti save kaip nepažįstamą kitą. Kažką, kas tapyboje gali atvesti ją prie paslaptingų pažinimo durų. Ankstyvesniuose darbuose jos autoportretiškas atvaizdas narstė dvasinius jaunystės, moteriškosios tapatybės konfliktus (Kovojant su Galijotu I, Kovojant su Galijotu II, 2010). Vėliau jos kūryba darosi sudėtingesnė: daugiasluoksnėse kompozicijose pasakojama istorija tampa universalia alegorija, bylojančia apie tragiškus žmogaus išgyvenimus ir sutrikimą, kovą už save ir su savimi, puoselėjant viltį galop pasiekti susitaikymą. Anot galerininkės Marios Rosarios Gallo, Kristinos Kurilionok kūryba – ... tai kelionė į nenutrūkstamą ir kasdienę metamorfozę, sukurtą žmogaus egzistencijos. Šios transformacijos šerdis yra kūnas kaip visų įvykių vieta. Kūnas, kuris save atskleidžia tuo pačiu metu kaip aktorius ir scena gyvenimo dramoje.
 
Ypatingą vaidmenį menininkė suteikia kūnui, turinčiam jos bruožų, bet nebūtinai priklausančiam jai. Tai tarsi jos pasąmonės projekcijos, tęsiniai, kurie drobėje atgyja kaip paslaptingi pasakotojai arba paslaptingų įvykių stebėtojai. (Pavyzdžiui, drobėje Mūsų kaime nieko naujo, 2012–2013, regime liūdnas dvynes, jos pačios dalelytes. Nemažai kūrinių menininkė yra nutapiusi save greta vyresnių, senų žmonių. Dažniausiai šie darbai atsirado ieškant savo vidinės sumaišties šaknų, susijusių su vaikystės, jaunystės patyrimais, šeimos gyvenimo Lentvario miestelyje prisiminimais, emocijomis. Pavyzdžiui, paveiksle Aukojimas (2013) kalbama apie sudėtingą procesą, kai užaugęs vaikas turi būti paleistas ir visoms pusėms tenka paaukoti savąją dalį atsisaistymo skausmo. Konfliktiška šeimos santykių problematika skleidžiasi ir paveiksle Šventė (2013). Menininkės darbuose dažnai matome juodą katę, šunį, tankiai suvešėjusią augaliją. Katė turi prototipą – menininkės augintinę, vardu Shiva. Anot autorės, gyvūnai ir augalai į jos darbus ateina natūraliai, dėl to, jog užaugo nedideliame Lentvario miestelyje, kuriame visuomet buvo arti gamtos. Tiesa, augalai, priešingai negu gyvūnai, jos drobėse neatrodo draugiški, jie šiurpūs ir šizofreniškai paslaptingi (Gėlių jėga, 2012–2013).
 
Nors Kurilionok labiausiai žinoma kaip tapytoja, ji naudoja ir video, fotografijos medijas. Fotokoliažuose menininkė žaidžia, eksperimentuoja su savo atvaizdu, kuris esti visai kitoks negu tapyboje. Anot autorės, objektyvas veikia tarsi veidrodis, priešais kurį nejučiomis imi pozuoti, taigi juose svarbiausia savirefleksija. Kurilionok darbai jaunosios kartos tapytojų fone išsiskiria savitu stiliumi, nors galėtume rasti panašumų su autoportretą naudojančiais Žygimantu Augustinu, Monika Furmanavičiūte, Andriumi Zakarausku. Tačiau didesnę įtaką jos kūrybiniam matymui daro lenkų kilmės prancūzų modernisto Balthuso, šiuolaikinio britų tapytojo Luciano Freudo darbai ir pastaraisiais metais atrastas rumunų tapytojas Adrianas Ghenie.
 
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
 
Parodos
Personalinės parodos:
2015 12 – 2016 01 Kasdieniai ritualai: tarp gyvenimo ir tapybos. Galerija 555, T. Ševčenkos g.,Vilnius.
           202011 Atminties metamorfozės. Vilniaus mažajasis teatras, Vilnius.
          102010 Imagomania: Mind in the mirror, Pramantha Arte, Lamezia Terme, Italija. 
 
Grupinės parodos
2013 11 22 – 2014 01 19 Jaunojo tapytojo prizas- finalininkų proda, Šiuolaikinio meno centras, Vokiečių g. 2, Vilnius.
2014 01 21 – 02 11 Baltas lapas – devyniasdešimtųjų vaikai jaunųjų menininkų (iki 35 metų) parodos organizatorė ir dalyvė, galerija “Arka”.
2014 04 07 – 12  Šiuolaikinio meno tarpusavio ryšiai, meno simpoziumas, Poggiolo, Umbria, Italija, Simpoziumo paroda.
2014 06 08 – 22 Kūrybinė stovykla - meno laboratorija “Paluodė”, Creanature. Plenero paroda Gražutės regioninio parko lankytojų centre, Salake.
2014 11 11 – 11 20 Jaunųjų Baltijos šalių menininkų parodos Baltas lapas – Trys versijos, skirtos Baltijos kelio 25-mečiui dalyvė. Paroda Rygoje, dFab galerijoje, Slokas iela 52D, Ryga, Latvija.
2014 12 27 – 2015 01 23 Jaunųjų Baltijos šalių menininkų parodos Baltas lapas – Trys versijos, skirtos Baltijos kelio 25-mečiui dalyvė. Paroda Vilniuje, galerijoje Arka, Aušros vartų 7, Vilnius.
2015 05 06 – 09 30 Photissima Art Fair & Festival 2015, This is Contemporary Art, Venecija, Italija
Kristina Kurilionok&Antonella Zerbinati / Mind Body. Image Identity
2015 07 06 – 08 30 Festivalis Via Baltica, paroda Baltas lapas – trys versijos, Kuldiga, Liepaja, Latvija.
2015 12 22 – 2016 01 30 Personalinė paroda Kasdieniai ritualai: tarp gyvenimo ir tapybos. Galerija 555, T. Ševčenkos g., Vilnius.
2016 04 09 – 04 25 Tapybos paroda Nevykęs bandymas pabėgti nuo realybės grąžino mane į studiją mini-galerijoje "Neverk", Vilnius.
           
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Tapyba
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.