Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Kazimiera Zimblytė
Kazimiera
Trumpa biografija
  • Tapytoja abstrakcionistė, koliažų, asambliažų, instaliacijų kūrėja.
  • Gimė 1933 m. Briedžiūnuose, Ukmergės r. Mirė 1999 m. Vilniuje.
  • 1952–1959 m. tekstilės studijos LTSR valstybiniame dailės institute.
  • Nuo 1960 m. dalyvavo parodose.
  • Dalyvavo 1992 m. susibūrusios dailininkų grupės „1“ veikloje.
  • Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Apie kūrybą
Kazimiera Zimblytė septintajame dešimtmetyje išplėtojo vieną radikaliausių abstrakčiosios materialios tapybos krypčių, atsidurdama oficialaus meninio gyvenimo užribyje. Ji savo paveikslus eksponavo privačiose erdvėse - Juditos Šerienės salone, Vlado Vildžiūno dirbtuvėje Jeruzalėje Vilniuje, Vasilijaus Rakytino galerijoje Maskvoje. Tik 1988-aisiais gavo galimybę surengti pirmą didesnę personalinę parodą Dailės parodų rūmuose Vilniuje. Ir vėliau, net ir suliberalėjus meno politikai, menininkės gyvenimas nesiklosto. Ji miršta skurde ir vienatvėje.
 
Po ankstyvųjų monochrominių mėlynos ir žalios spalvos gestinės tapybos abstrakčių paveikslų Zimblytė greitai perėjo prie materialios monochrominės juodos ir rudos spalvų tapybos. Vėlyvuoju periodu ji trumpam sugrįžta prie ankstyvojo laikotarpio spalvų galiausiai prioritetą suteikdama baltai spalvai. Studijavusi tekstilę menininkė savo tapybos darbuose panaudojo įvairias senas medžiagas, pavyzdžiui, ant tapyto paviršiaus priklijuodavo apirusį maišo iš džiuto audinį. Zimblytei buvo svarbu pačios materijos jutiminiai pojūčiai, žadinami dažo tirštumo, drobės įplyšimų, įpjovimų, nelygių ir glotnių paviršių.
 
Lietuvių menininkei, panašiai kaip šeštajame dešimtmetyje italų tapytojams Alberto Burri ir Lucio Fontanai, išeities taškas, anot Achile Bonito Olivos „meno sąvoka (materija, gestas ir ženklas) kaip totalinės išraiškos aktas“. Jai artimi tiek tamsūs medžiagiški dramatiškai atskleidžiantys pirmykštę šiurkščią materijos jėgą Burrio paveikslai, tiek Lucio Fontanos apsiribojimas įpjovomis vienspalvėse drobėse. Yra Zimblytės materialių jutimiškai ekspresyvių paveikslų giminingumo ir su septintojo dešimtmečio Vienos akcionistų Adolfo Fröhnerio, Otto Muehlio ir Oswaldo Oberhuberio tapyba ir plastiniais kūriniais.
 
Tuo pat metu Zimblytės kūryba maitina ir visai kitokie su asmeniniais išgyvenimais ir aplinka susiję šaltiniai. Pagal jos užrašus galima interpretuoti pagrindines iš pirmo žvilgsnio grynai abstrakčias jos išraiškos priemones. Kone visos jos turi literatūrinių vaizdinių atitikmenis. Savo užrašuose juodai spalvai, dominuojančiai visoje kūryboje, Zimblytė skyrė šias eilutes:
 
Juoda spalva ant drobės, spalva juodai juodos drobės...
Spalva juodai juodos drobės... Beviltiška meilė...
...Spalva juodo tymo...
Svarbus leitmotyvas – vienatvės pojūtis, paaiškinantis menininkės polinkį į abstrakciją ir drobės pažeidimą:
Kai išmetami daiktai
Kai žmonės nueina
Skylės
 
Svarbios Zimblytės kūryboje buvo jos dažnos išvykos į tėviškę Briedžiūnų kaime Ukmergės rajone. Savo drobėse ir piešiniuose ji abstrahuoja ten patirtus regimuosius įspūdžius – žalsvą rūką, rudeninėse pievose pūvančių žolių aukso spalvą, pripustyto sniego baltumą.
 
Dar septintojo dešimtmečio pabaigoje Zimblytė surengė keletą akcijų Vildžiūnų namų sode Vilniuje, Jeruzalėje ir tame pačiame Briedžiūnų kaime. Akcijų metu jos besiplaikstančios vėjuje sudaigstytos audinių juostos susiliedavo su gamta kone joje ištirpdamos. Be tapybos darbų menininkė yra sukūrusi ir didelių tekstilinių aplikacijų, paliko daug piešinių ir kitų darbų iš popieriaus.
 
Raminta Jurėnaitė
Parodos
Asmeninės parodos
2009 Asmeninė tapybos paroda ekspozicijų cikle Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009. Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
1999 Prieš srovę. Giedrės Bartelt galerija, Berlynas
1994, 1996, 1999, 2005, 2011 Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
1988 Dailės parodų rūmai, Vilnius
1978, 1979 Marijos Ladygaitės ir Vlado Vildžiūno namai, Vilnius
1978 Vasilijaus Rakitino galerija, Maskva
1969, 1970 Juditos Šerienės dailės salonas, Vilnius
1968 Leidykla „Vaga“, Vilnius
 
Grupinės parodos
1998 Lietuva Europoje. Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius; Lietuvos dailė. Moters patirtis. Nacionalinis moterų dailės muziejus, Vašingtonas
1997 Tylusis modernizmas Lietuvoje. 1962–1982. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius; „Lietuvos aido“ galerijai – ketveri metai. Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
1995 Grupės „1“ paroda. Lietuvos Respublikos ambasada, Maskva; galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius; Joana Arkietė: aštuoni komentarai. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1993 Grupės „1“ paroda. Kauno paveikslų galerija
1992 Grupės „1“ paroda. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1991 Grupės „1“ paroda. Galerija „Arka“, Vilnius
1990 Apokalipsė ir tikėjimas, šiuolaikinė Lietuvos dailė. Marburgo universiteto Dailės ir kultūros istorijos muziejus; Lipės krašto muziejus, Detmoldas, Vokietija
1978 Jeruzalės sodas. Instaliacijos. Vilnius; Municipalinis Tulono muziejus, Prancūzija
1960 Lietuvos dailės muziejus, Vilnius
 
 
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Visi kūriniai Tapyba Koliažas / asambliažas Piešiniai
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk Modernaus meno centro naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.