Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Eglė Karpavičiūtė
Eglė
Trumpa biografija
  • Gimė 1984 m. Raseiniuose.
  • 2003–2012 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos bakalauro, magistro ir meno aspirantūros studijas.
  • Nuo 2007 m. dalyvauja parodose. Gyvena ir dirba Vilniuje.
  • Apdovanojimai: konkurso „Global Art Room Competintion“ Rygoje laureatė (2010), konkurso „The Sovereign European Art Price“ Stambule laureatė (2011), konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ Vilniuje publikos prizo laimėtoja (2012), skirta LR Kultūros ministerijos individuali valstybinė stipendija (2013), pagrindinis “Premio Combat Prize 2015” tapytojų sekcijos prizas bei tarptautinio konkurso “Donkey Art Prize” pirmoji vieta tapytojų virš 30 metų kategorijoje.
  • Kūrinių yra privačiose kolekcijose.
Apie kūrybą
Eglė Karpavičiūtė - jaunosios kartos tapytoja.  Jos tyrinėjimų objektas – kultūros  pasaulis, žymūs meno kūriniai, architektūriniai objektai. Nemažą dailininkės kūrybos dalį sudaro nutapytos meno kūrinių ekspozicijos. Paveiksluose pavaizduotos vienodai baltos galerijų erdvės prabyla apie šiuolaikinę meno pateikimo specifiką ir vartojimo įpročius, paliečia žiūrovo kaip meno vartotojo problematiką. Taikydama paveikslo paveiksle (plačiau – kūrinio kūrinyje) principą ir pertapydama garsių menininkų kūrinius, E. Karpavičiūtė kvestionuoja universalų jų supratimą, kūrinio originalumo sampratą, menininko statusą.
 
E. Karpavičiūtės darbai, konceptualiai jungiantys plastinę kalbą ir filosofines idėjas, yra pačios tapybos, kaip medijos, revizija. Autorė gilinasi į vaizdo ir vaizdinio suvokimo skirtumus skirtingų medijų pagalba, domisi istorinėmis tapybos būsenomis ir kvestionuoja jos mirties mitą. Prieš keletą metų pradėjusi tapyti žymių menininkų ekspozicijas galerijų erdvėse, E. Karpavičiūtė taiko apropriacijos principą. Pertapydama Gerhardo Richterio ir Luc‘o Tuymans‘o kūrinius galerijų erdvėse ji perima šiems menininkams būdingus potėpius ir taip atskleidžia „individualaus“ stiliaus konstravimo mechanizmus. E. Karpavičiūtė tapybą traktuoja kaip vieną seniausių, archajiškiausių meno formų, kuri sunaikina vaizdą jį užkonservuodama.
 
Parengė Danguolė Butkienė
Autorė apie save
Mano meninių ieškojimų, kūrybos pradžia  susijusi su tapybos studijomis Vilniaus dailės akademijoje. Labai domėjausi Paul Cezanne, lietuvių – Samuolio bei Eidukevičiaus kūryba. Paveikslo suvokime, jo ,,konstravime‘‘ taip pat įtakojo ir Kairiūkščio tekstai. [...] Rinkausi tarsi užslėptus, išnykstančius motyvus  ar gęstančius ekranus bei šviesas. Tuomet mane smarkai veikė belgų menininkas Luc Tuymans.
 
Visad vengiau paviršutiniško  iliustratyvumo. Idėja turi būti išreikšta per plastiką. Besidomint tapybos problematika pradėjau kaupti savo vaizdinės medžiagos archyvą: savo tapybos etiudus, įvairias nuotraukas, kai kur įterpiant teksto elementus. Tai parodė, kaip vystau idėją, kuo remiuosi ir ką atrandu. Priėjau prie blykstės, kaip galutinės vaizdo fazės, kuri taip pat tapo archyvo dalimi.
 
Pajutau, kad nebeturiu kuo remtis. Pradėjau tapyti ekspozicijas. Savo „Science fiction. Retrospektyva“ – Luc Tuymans bei Gerhard Richter ekspozicijas. Rinkausi šiuos menininkus ne iš ,,meilės deklaravimo‘‘ šiems menininkams, kaip kažkur buvo pasakyta, bet dėl idėjos. Šie menininkai analizuoja vaizdą, jo pabaigą ir abejoja juo. Nutapytos  jų ekspozicijos – tai tarsi dvigubas vaizdo numarinimas, tapybos, vaizdo vystymasis iš savo pabaigos ar ribų peržengimas.
 
[...] Man rūpi tapybos, tapyto vaizdo išraiška, plastika, galimybės ir negalimybės.  Tapybos būvio pagrįstumas. Tapyba – kaip idėjos išraiška. Ir joje ieškau pagrįstumo – kodėl ir kaip ji turi būti nutapyta. Apskritai tapybą suvokiu kaip meną, mediją, kuri yra viena seniausių, archaiškiausių meno formų, besireiškianti, lyg vaizdų naikintoja, vaizdų įkalintoja, galinti nukelti į praeitį. Tad tapyba tampa, kaip praeities išraiška dabartyje. Dėl jos archaiškumo, dabar tapydama vesternų scenas, tarsi bandau amerikietišką mitą, kuris vizualiai yra ,,įformintas‘‘ filmuose, ekranuose, nukelti į dar ankstesnę praeitį, juos nutapydama šiek tiek akademiškai.
 
[...] Su žiūrovu siekiu išlaikyti ribą, per daug nepasakyti. Duoti užuominą. Iliuzinė realybė – netikrumo, tuštumos būvis. Iš to kiekvienas gali daryti savas išvadas. Asmenines ar globalines.  Man  tapytas vaizdas yra sukonstruota iliuzinė realybė, esybė.
 
[...]Technologijos kaip motyvas arba kaip motyvą veikiantis veiksnys man buvo įdomus, dėl savo prieštaringumo, priešiškumo tapybai. Technologijos  paneigia ir siekia pranokti tikrumą, grynumą, autentiškumą. Technologijos tampa tapybos dalimi. Jos sustingsta, nebeveikia.
 
[...] Man tapyba ir yra filosofija, mąstymas.  Tik ji kalba vaizdais, vizualiai. Tai – kaip tapybos filosofija. Man įdomi tapybos egzistencija, būvis šiuolaikinio meno kontekste.
 
[...] Mane žavi istorinės tapybos transformacijos – tai, kaip tapyboje keičiasi vaizdo traktavimas. Kaip pvz. iš tapybos vaizdo kaip ,,lango pro kurį žiūrima“ buvo prieita iki vaizdo kaip ,, langas į kurį žiūrima’“. Tai reiškia, kad buvo pereita nuo aplinkos kopijavimo prie paveikslo kūrimo. Na, o kitame etape išskirčiau avangardinius judėjimus bei meno apie meną idėją, kurie išprovokavo tapybos ,,mirtį“  septintame XX a. dešimtmetyje. Tai pastūmėjo tapybos ,,atgimimą“, atsinaujinimą. Ji konceptualizavosi. Ir dabar vaizdas reprezentuoja tapybą, o ne atvirkščiai.
 
Šie išskirti tapybos raidos etapai rodo kardinalią tapybos kaitą, todėl labai sunku nuspėti, kur tapyboje galima dar pasukti  ir kuo ji gali žavėti ateityje, bet todėl tai labai įdomu.
 
Cituota iš: Justina Ruzgaitė, Blykstės ir vesternai. Pokalbis su Egle Karpavičiūte, Artnews.lt, 2011 04 15
 
Parengė Danguolė Butkienė
Parodos
Asmeninės parodos
2014 Tapyba. Anykščių Sakralinio meno muziejus, Lietuva
2014 Tapyba. Kelmės krašto muziejus, Lietuva
2012 Imagoscopia. Galerija „Pramantha Arte, Lamecija Terme, Italija
2012 Meno aspirantūros projekto Nutapytos ekspozicijos, nutapyti gatavi objekai ir nutapytas performansas gynimų paroda. Galerija „Akademija, Vilnius
2011 Nutapytos ekspozicijos ir gatavi objektai. „Lietuvos aido Galerija“, „Mobili Galerija Gaidys“, Vilnius
2010 Science Fiction. Retrospektyva. „Senamiesčio jaunųjų menininkų galerija“, Vilnius
 
Grupinės parodos
2015 Bažnyčia. „Mobili galerija Gaidys“, Pirklių klubas Merkurijus, Vilnius
2015 Tapytojų grupės „Kuklus klanas" paroda Trumpa iššvaistyto laiko istorija, Pamėnkalnio galerija, Vilnius
2014 Slinktys. „Prospekto“ fotografijos galerija, Vilnius
2014 Fetišas. „Artifex“ galerija, Vilnius
2014 Istorijų pasakojimas. KUMU muziejus, Talinas, Estija
2014 Paroda it (menininis) tyrimas. Galerija „Malonioji 6“, Vilnius
2014 Tarptautinė meno mugė YIA’14 (galerija Gaidys). Paryžius, Prancūzija
2014 Istorijų pasakojimas. Nacionalinė dailės galerija, Vilnius
2014 Tarptautinė Vilniaus meno mugė ARTVILNIUS’14 (galerija Gaidys). Litexpo, Vilnius
 
 
Daugiau
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Tapyba
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.