Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Arvydas Každailis
Arvydas
Trumpa biografija
  • Grafikas, knygų iliustratorius.
  • Gimė 1939 m. Baisogaloje, Radviliškio r.
  • 1957-62 m. grafikos studijos LTSR valstybiniame dailės institute.
  • Gyvena Vilniuje.
  • Nuo 1968 m. dalyvauja parodose.
  • Atkūrė ir sukūrė virš šimto miestų ir miestelių herbų, vėliavų ir spaudų projektų, taip pat Istorinę valstybės vėliavą, Lietuvos valstybės herbą.
  • 1999 m. paskirtas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas, 2002 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Apie kūrybą

Arvydas Každailis viename dailėtyrininkės Ingridos Korsakaitės straipsnyje buvo skambiai pavadintas kultūros paveldo rekonstruotoju. Nors tai puikiai nusako jo pagrindinę etnografinei šalies istorijai skirtą daugiau nei trisdešimties metų veiklą heraldikos srityje, likusi kūrybos dalis tikrai nestokoja fantazijos. Tad vienai jos daliai priklauso darbai (daugiausia ofortai), sukurti nuo 7 dešimtmečio pradžios, baigus grafikos studijas, kur ryški abstrakčiojo siurrealizmo, poparto, optinio meno įtaka, ir vėlesni šių bruožų turintys kūriniai. Kitai – su istorine tematika susijusios knygų iliustracijos ir heraldika, kur dominuoja metaforiška simbolių kalba ir realistinis piešinys.Iš Baisogalos kilusių kraštiečių Vinco Kisarausko, Liucijos Šulgaitės, Romualdo ir Stasio Budrių paskatintas būsimasis grafikas per mėnesį pasiruošė stojamiesiems egzaminams ir iš pirmo karto 1957 m. įstojo į tuometinį Dailės institutą. Kaimo tema baigiamąjį darbą sukūręs Každailis, vadovaujamas Jono Kuzminskio, nuo klasikinių medžio, linoraižinio technikų ir realistinio vaizdavimo principų greitai tolo, pirmenybę teikdamas abstraktiems estampams.

Anksti išryškėjęs gebėjimas greitai įvaldyti ir pritaikyti vis naujus raiškos būdus leido menininkui išbandyti jėgas daugelyje sričių. Jis kūrė knygų iliustracijas ir dizainą, taip pat reklaminę grafiką, plakatus, asambliažus, įvairius medžio dirbinius. Každailis prisimena kiekvienai užduočiai ieškojęs vis kito tinkamiausio sprendimo, tad jo stilius nuolat kito, inspiruojamas vakarietiškų avangardo tendencijų.

Iš karto po studijų pradėjęs dirbti „Vagos“ ir „Minties“ leidyklose, Každailis debiutavo 1967 m. iliustruodamas Vytauto Rudoko vaikišką knygą Kai žemė patekės. Kaip tik tuo metu vaikiškos knygos buvo tapusios savotiška eksperimentų platforma, kur negaliojo „oficialiosios“ dailės normos. Tad menininkas šiai knygai sukūrė smagias, abstrakčiuoju siurrealizmu pulsuojančias iliustracijas, įkvėptas matytų Paulio Klee, Joano Miró kūrinių. Ne mažiau įdomios ir 1967–1970 m. žurnalui Pergalė nupieštos 48 opartinės viršelių kompozicijos. O savitu meniniu tyrimu tapo 1970–1975 m. laikotarpis, kai kurdamas estampų seriją Noktiurnai menininkas prie lovos laikė popieriaus ir pieštuką, kad prabudęs naktį užfiksuotų tarp miego ir prabudimo išnirusius regėjimus. Per tuos metus jis ne tik sukūrė magiškus, siurrealizmo persmelktus, naktimi dvelkiančius estampus, bet ir parašė nemažai mistiškų eilėraščių.

Savitu eksperimentu Každailiui tapo ir pedagoginė veikla M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kur su pertraukomis dirbo 23 metus. Pakviestas kurso draugo Valentino Antanavičiaus, kartu su kitais savo kartos menininkais Algirdu Steponavičiumi, Birute Žilyte, Vincu Kisarausku, Rimtautu Gibavičiumi prisidėjo prie Dailės skyriuje naujai renkamos mokytojų komandos. Každailis šį laiką prisimena kaip visapusiškai produktyvų, prisidėjusį prie jo brandos: „Ypač mėgstu dirbti su vyresnėm klasėm, nes jų sprendžiamos problemos yra artimos apskritai dailės problemoms. Tarsi žaidžiu simultaną, ir tai man duoda naudos: įgyju žmogiškos patirties ir drauge profesionalumo.“

Nuo 1981 m. modernius eksperimentus grafikas kiek apleido, ėmęsis savo iniciatyva iliustruoti istorinį Simono Daukanto veikalą Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Anot Korsakaitės, „sąlygišką vaizdų komponavimą, pamėgtą jo kartos lietuvių grafikų, Každailis jungė su detaliu realistiniu piešiniu, pasikliovė tradicine oforto technikos raiška. Dailininko kelyje tai buvo sąmoningas posūkis prie klasikinės grafikos kalbos atsisakant anksčiau jį dominusių moderniosios formos eksperimentų.“ Ir sprendimas pasiteisino – 1986 m. baigta 54 ofortų serija buvo pastebėta ir apdovanota. Paskui Každailis istorinių temų taip ir nepaleido. Netrukus buvo sukurtas kitas 65 ofortų ciklas Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikai, jame menininkui pavyko savitai atskleisti „archajiško prūsų pasaulio panoramą“. Už jį 2003 m. Každailiui paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Panašių istorinių žinių, puikios technikos reikėjo ir dirbant heraldikos srityje. Ja grafikas susidomėjo dar 1966 m., kai „atšilimo“ laikotarpiu, gavus Kremliaus leidimą ir sparčiai populiarėjant dainų šventėms, susirūpinta kokybiška tautine simbolika. Každailis 1969 m. atkūrė Panevėžio miesto herbą, o nuo 1989 m. tapęs vienu aktyviausių Lietuvos heraldikos komisijos narių prisidėjo prie Lietuvos Respublikos istorinės valstybės ir prezidento vėliavų kūrimo. Taip pat jis sukūrė ir rekonstravo daugiau nei 40 Lietuvos miestų ir miestelių herbų. Anot Korsakaitės, „herbų kūrimas – ilgas, daug žinių reikalaujantis, griežtomis, amžių bėgyje susiklosčiusiomis heraldikos tradicijomis reglamentuotas darbas [...]. Tai specifinė taikomosios dailės šaka, kurioje meninė autoriaus individualybė mažai tegali pasireikšti. Už ją svarbesnis profesionalumas, proporcijų ir saiko jausmas, herbų ikonografijos, simbolių reikšmių išmanymas, gebėjimas ženklų kalba daug pasakyti.“

Palaipsniui toldamas nuo abstrakcijos, miestietiškų temų, jis rinkosi istorines temas, kur pagrindinis vaidmuo tenka žmogui ir jo šaknims. Každailis anksti išsikėlė tikslą „pirmiausia būti naudingu dailininku“, iki šiol jo laikosi, daugiausia kuria heraldikos srityje, lopo istorijos spragas.
 
Ieva Baublytė
 
Autorius apie save
1957 metais baigiau Baisogalos vidurinę mokyklą. Besimokydamas bendravau su vasaromis grįžtančiais baisogaliais, Dailės instituto studentais, Romualdu ir Stasiu Budriais, Vincu Kisarausku ir Liucija Šulgaite. Jų paskatintas 1957 metais stojau į šį institutą ir aš. Įstojau dėka vieno paruošiamojo mėnesio prieš stojamuosius. Žiūrėdamas į kitų stojančiųjų darbus ypač iš Kauno ir Telšių dailės mokyklų, daug ką supratau ir tobulėjau. Su dėkingumu prisimenu šį seminarą vedusio dėstytojo Leono Žuklio pagalbą. Jis ir pranešė apie teigiamus stojamųjų egzaminų rezultatus, nulėmusius tolesnį mano gyvenimo kelią. Studijuojant Dailės institute, seno bernardinų vienuolyno patalpose, kur dar tvyrojo KGB ir socrealizmo tvaikas,  teko būti liudininku besiformuojančios naujos lietuvių dailės, besiveržiančios iš socrealizmo rėmų ir ieškančios sąsajų su tarpukario lietuvių daile ir dailės procesais vykstančiais Vakaruose. Apie tai ieškodavome informacijos ir ją gaudavome. Ypatingą poveikį mano pažiūroms į laikmetį, save ir dailę man padarė tuo metu rodytas belgų filmas „Žuvėdros miršta uoste“. Baigiau institutą 1962 metais, vadovaujamas prof. Jono Kuzminskio. Diplominį darbą kaimo tema išraižiau išilginio medžio lentose. Jį kurdamas dirbau pusę etato uždaros įmonės „p|d 50“ institute elektronikos prietaisų dizaineriu. Po to dar tris metus turėjau atidirbti, nes buvau ten Dailės instituto paskirtas. Tuo pat metu ėmiau bendradarbiauti  „Vagos“ ir „Minties“ leidyklose. 1964 metais pagaliau galėjau palikti slogią okupacinę „p|d 50“ aplinką ir kurso draugo tapytojo Valentino Antanavičiaus rekomenduotas ėmiau dirbti Čiurlionio Menų mokykloje, Dailės skyriuje, dėstytoju. Čia išdirbau su pertrauka 23 metus. Tie metai – mano brandos metai, per kuriuos daugiau gavau nei atidaviau savo mokiniams ir kolegoms. 1968 metais Rašytojų sąjungos klube surengiau savo pirmąją nedidelio formato ofortų ir linoraižinių parodą. Ji neliko nepastebėta. Tada žavėjausi siurrealizmu, todėl paroda turėjo šios krypties ypatybių. Deja, tuo šis etapas ir pasibaigia. Vėliau ėmiau gilintis į formaliąją plastiką. Domėjausi abstraktu, optinės dailės efektais, koliažais ir visas šias dailės kryptis išbandžiau. Tuo metu susiformavo nuostata būti naudingu dailininku. Ši nuostata mane lydi ir saugo nuo kūrybinių krizių ir šiandien. Ji neleidžia užsidaryti vienoje stilistikoje, viename žanre ar atlikimo technikoje, įpareigoja į kiekvieną užduotį žiūrėti iš naujo tik pagal jos ypatybes. Tuo būdu kūriau knygų dizainą, ir iliustracijas, kūriau reklaminę grafiką, plakatus, drožiau medį ir tapiau sienas. 1968 metais firmos „Zarubežgeologija“ užsakymu sukūriau ciklą reklaminės grafikos EXPO-68 ekspozicijai, 1970 metais kitą spalvotos reklaminės grafikos ciklą parodai Paryžiuje. 1967-1970 metais mėnraščiui „Pergalė“ sukūriau 48 opartines viršelių kompozicijas. Dekoratyviniai darbai interjerui: 1972 metais išdrožiau iš juodalksnio blokų dekoratyvinį pano „Žuvintas“ Simno kavinei, 1974 metais sienų tapyba „Žydrasis kambarys“ Žirmūnų vaikų bibliotekoje, 1975 metais dekoratyvinis beržo drožybos pano „Medžioklė“ Varėnos restorane, 1978 metais sienų tapyba „Vaikų vasaros žaidimai“ Jonyno vidurinėje mokykloje.
 
Šalia užsakominių darbų vis grįždavau prie lakštinės grafikos. Paminėsiu svarbesnius: 1967 metais „Dialogas“, „Atsiskyrimas“ (ofortai), 1967 metais „Žvėris“, „Motociklininkas“ (linoraižiniai), 1968 metais „Popiečio valanda“,  „1957 metų vasara“,  „Sausa vasara“ (ofortai), 1968 metais „Autoportretas“ (kartono raižinys), 1972 metais „Metamorfozės“ (triptikas, linoraižinys), 1972 metais „Balsas“ (mišri spalvota technika), 1975-1978 metais „Noktiurnai“, ciklas 1-9 (mišri spalvota technika), 1980 metais „Paryčiui“ (ofortas), 1980 metais „Trise prie vandenų“ (linoraižinys), 1984 metais „Paklysi nakčia“ (linoraižinys), 1988 metais „Klaipėda-Brėmenas“ (ofsetas, šilkografija), 1989 metais „ho!, ho!, ho!“ (šilkografija), 1993 metais „Ant tilto“, „Vakarė žvaigždė“, „Sutems tamsi naktužėlė“ (linoraižiniai), 1994 metais „Rytas“, „Naktis“, „Vakaras“, „Miegantis“, „Mieganti“, „Ataskaita Nr. 1“, „Ataskaita Nr. 2“ (visi spalvota mišri technika). 
 
Nuo 1961 metų leidykloms „Vaga“ ir „Mintis“ apipavidalinau ir iliustravau įvairius leidinius. Iš jų žymesni ilustruoti leidiniai: 1966 metais V. Rudokas „Kai Žemė patekės“, 1971 metais E. Mieželaitis „Antakalnio barokas“, 1971 metais M.Sluckis „Merginų sekmadienis“, 1973 metais F. Molnaras „Povilo gatvės vaikai“, 1974 metais  Sofoklis „Tragedijos“, 1976 metais G. Isokas „Šimtas girios mislių“, 1977 metais V. Bubnys „Alkana žemė“, „Po vasaros dangumi“, 1977 metais E. Mieželaitis „Golos“, 1977 metais R. Bachas „Džonatanas Livingstonas žuvėdra“, 1980 metais Aloyzas Každailis „Laivai ir jūrininkai“, 1981 metais J. Avyžius „Sodybų tuštėjimo metas“, 1982 metais J. Avyžius „Poterianyj krov“, 1986 metais J. V. Gėtė „Poezija“, 1991 metais L. Andriekus „Pasilikau tik dangų mėlyną“, 1992 metais L. Sutema „Poezijos rinktinė“, 1997 metais V. Tamulaitis „Svirpliuko muzikanto kelionės“, 1998 J. Baltrušaitis „Žiurkės įkurtuvės“, 2004 V. Tamulaitis „Vasaros pasaka“. 1986 metais sukūriau serijos dizainą „Pasaulinės literatūros bibliotekai“. 
 
Nuo 1981 metų ėmiau galvoti apie stambesnį darbą – iliustracijų ciklą Simono Daukanto „Būdui senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Kai 1986 metais baigiau 54 iliustracijų ciklą „Būdui...“, rezultatas buvo pastebėtas ir įvertintas: 1990 Pabaltijo knygos meno trienalėje mano kūrinys buvo apdovanotas Didžiuoju gintaro prizu, o TSRS knygos meno konkurse  A. D. Gončarovo premija. Tai paskatino eiti toliau. Netrukus ėmiau ruoštis sekančiam ofortų ciklui – iliustracijoms Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“. Gaudamas Valstybės stipendiją ciklą baigiau 2002 metais. Šiuo metu ruošiu leidinį spaudai. Tikiuosi išleisti 2005 metais. Šį leidinį skiriu Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. 
 
Heraldikoje jėgas išbandžiau dar 1966 metais. Tada Kremlius buvo leidęs formuoti heraldiką, deja trumpam. 1987 metais tapau atnaujinusios savo veiklą Lietuvos Heraldikos Komisijos nariu ir ėmiau pats aktyviai darbuotis heraldikoje. Tai sritis, kurioje jaučiuosi tikrai reikalingas, kartu imponuoja heraldikos kraštutinai objektyvizuota plastika. Naudodamasis kolegų, o ypač LHK pirmininko dr. Edmundo Rimšos patarimais, 1991 metais laimėjau Lietuvos Valstybės ir Vilniaus miesto heraldikos rekonstrukcijų konkursus, 1993 metais suformavau Respublikos Prezidento vėliavą. Iš viso esu atkūręs bei sukūręs virš šimto miestų ir miestelių herbų, vėliavų ir spaudų projektų. 1999 metais buvau apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V-jo laipsnio ordinu.  2002 metais 67 ofortų ciklas P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“ ir mano sukurti ir atkurti heraldikos darbai buvo pažymėti Nacionaline premija. 2004 metai buvo reikšmingi tuo, kad buvo realizuoti du man labai svarbūs projektai. Lietuvos Respublikos Seimas, kaip simbolį pradėjo vartoti mano, kartu su dr. Edmundu Rimša, suformuotą Didįjį Valstybės herbą. 2004 rugsėjo pirmą dieną įsigaliojo Įstatymas „dėl Lietuvos Valstybės vėliavos“ įstatymo paketimo. Jame, be Europos sąjungos ir NATO vėliavų įteisinimo, įteisinta LDK Valstybės vėliava kaip „Istorinė Valstybės vėliava“, tuo apsaugant ją nuo kitų galimų paveldėtojų. Šis įstatymas atveria kelią vėliavos formavimo konkurso skelbimui ir galimybę kitoms kartoms šią vėliavą įteisinti jai deramu statusu. Abiems projektams esu įdėjęs nemaža pastangų: daug piešęs ir surengęs eilę šias idėjas populiarinančių parodų. 2004-2008 metais, baigęs stambius oforto miniatiūrų ciklus kūriau didelio formato piešinius - kompozicijas ir surengiau kelias jų parodas. Su nedidelėmis išimtimis personalines parodas rengiu daugiausia Lietuvoje. 2008 metais buvau pakviestas sukurti atstatomiems LDK valdovų rūmamas didžiojo bokšto vėtrungės projektą. Pagal mano padarytą maketą ji jau pagaminta ir vasario mėnesį užkelta. Pagal mano projektą išaustas herbinis frizas Valdovų rūmų reprezentacinei salei. Taip pat esu suprojektavęs saulės laikrodį Valdovų rūmų pietiniame fasade. 
 
Nuo 2000 04 04 esu pensijoje. Kiek leidžia jėgos dirbu toliau. Be kūrybinio darbo dalyvauju Lietuvos Heraldikos komisijos veikloje, dalyvauju viešoje polemikoje lietuvių dailės problemomis. 
 
Visą peržvelgęs prisipažįstu neturįs savo kūrybinio stiliaus. Sirtingai nuo daugelio mano kolegų savo „veido“, ar stiliaus neturiu. Tiesą sakant, jo neformavau, stilių laikydamas tik viena iš daugelio raiškų. Daugelio dvidešimtojo amžiaus „izmų“ plastinę patirtį naudojau kaip raiškos galimybes savo kūryboje. Kekvienai idėjai, ar uždaviniui, rinkausi skirtingas raiškos priemones. Jei to nebūčiau daręs tai daugelio užduočių ir temų iš viso nebūčiau galėjęs imtis. Būtų buvę liūdna. Juk ištiesų kiekviena užduotis, ar tema, tarsi prašosi skirtingo sąlygiškumo, tinkamiausių raiškų: linoraižinio, oforto, spalvos, ar erdvinės formos. Nebuvau uždaras įtakoms. Žavėjausi daugeliu dvidešimto amžiaus vakarų dailės reškinių. Kita vertus tokį mano kūrybos kelią lėmė taip pat ir baimė. Baimė per ilgai užsibuvus vienų raiškų rate prieiti akligatvį, kas reikštų prarasti atradimo džiaugsmą, be kurio neįsivaizduoju kūrybos. Kartais kolegos stebėdavosi, kodėl nevystau vieno, ar kito atradimo. Nevysčiau, nes tai jau būdavo pasakyta. Tiesa, kartais pajutęs ne viską vienoje temoje, ar raiškoje pasakęs kartais grįždavau net po keleto metų, ar dašimtmečių. Paskutinį dešimtmetį ieškau naujų raiškos kelių realistinėje dailėje, seniausioje ir turinčioje daugiausiai galimybių.
 
Arvydas Stanislavas Každailis
Parodos, apdovanojimai
Nuo 1969 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 
 
Asmeninės parodos 
2007 Piešinių paroda Atgal ir vėl iš naujo. Zarasų muziejus 
2006 Piešinių paroda Atgal ir vėl iš naujo. Vilniaus rotušė
2004 Oforto iliustracijos Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“. Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka.
2003 Oforto iliustracijos Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“. Šiaulėnų kultūros namai; Lietuvos Respublikos Seimas; Šiuolaikinio meno centras, Vilnius 
2003 Iš Lietuvos heraldikos. Mensendorfo namai – muziejus, Ryga; Nacionalinė biblioteka, Talinas; Tartu universitetas
2002 Valstybės vėliava ir šiuolaikinė Lietuvos heraldika. Lietuvos Respublikos Seimas, Vilnius 
2002 Oforto iliustracijos S. Daukanto „Būdui senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Radviliškio biblioteka 
2001 Rinktinė kūrybos paroda. Vilniaus paveikslų galerija
1999 Apžvalginė kūrybos paroda Fragmentai. Vilniaus menininkų rūmai
1997 Iš Lietuvos heraldikos. Elektrėnai; Trakai
1996 Iš Lietuvos heraldikos. Zarasai; Dusetos; Klaipėdos paveikslų galerija
1994 Heraldika ir spalvota grafika. Galerija „Arka“, Vilnius
1994 Iš Lietuvos heraldikos. Lietuvos Respublikos Seimas, Vilnius
1989 Apžvalginė kūrybos paroda. Dailės parodų rūmai, Vilniaus; Klaipėdos paveikslų galerija
1987 Oforto iliustracijų Simono Daukanto „Būdui senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ pristatymas. Vilniaus dailės parodų rūmai 
1968 Ofortai ir linoraižiniai. Rašytojų sąjungos klubas, Vilnius 
 
Svarbesnės grupinės parodos 
2002 Iliustracijų paroda knygų mugėje. Frankfurtas, Vokietija
2001 Savigarba. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2001 Šv. Jono gatvės menininkų paroda. Medalių galerija, Vilnius
2001 Grandai Galeroje. Galerija „Galera“, Vilnius
1998 Paroda Lietuvos valstybės atkūrimo aštuoniasdešimtmečiui. Medalių galerija, Vilnius
1987 Trečioji pabaltijo knygų dailės trienalė. Dailės parodų rūmai, Vilnius
1985 Lietuvos grafika. Berlynas, Vokietija; Amelija, Italija
1984 Antroji Pabaltijo knygų dailės trienalė. Dailės parodų rūmai, Vilnius
1984 Lietuvos grafika. Kalabrija, Italija
1983 Lietuvos tapyba ir grafika. Leipcigas, Vokietija
1983 Lietuvos grafika. Islandija
1981 Pirmoji Pabaltijo knygų dailės trienalė. Dailės parodų rūmai, Vilnius
1977 Tarptautinė knygos meno paroda. Leipcigas, Vokietija
1968 Pabaltijo grafikos trienalė,Talinas
Daugiau
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Visi kūriniai Tapyba Tapyba ant popieriaus Koliažas / asambliažas Grafika
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.