Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Antanas Martinaitis
Antanas
Trumpa biografija
  • Tapytojas, poetas.
  • Gimė 1939 m. Vandžiogaloje, Kauno r. Mirė 1986 m. Kaune.
  • 1964 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute.
  • Nuo 1965 m. dalyvavo parodose, gyveno ir dirbo Kaune.
  • Nuo 1969 m. dėstė Kauno vaikų dailės mokykloje, kuri vėliau pavadinta jo vardu.
  • 1987 m. skirta LTSR valstybinės premijos laureatas (po mirties).
  • Kūrinių yra Lietuvos muziejuose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Apie kūrybą
Antanas Martinaitis su tarpukario Lietuvos ekspresionistinės grupės ARS tradicija tiesiogiai susisieja per savo profesorių Vilniaus dailės institute Antaną Gudaitį. Ypač ryškus jo ir kitų arsininkų poveikis jaunojo dailininko ankstyvojoje kūryboje. Jis jautėsi glaudžiai susijęs su bendramoksliais dar Kauno meno mokykloje, vėliau – Vilniaus dailės institute ar po studijų dirbtuvėse Pažaislyje. Visais šiais periodais Antanas Martinaitis ir Ričardas Vaitekūnas beveik neišskiriami. Ilgainiui prie buvusių bendramokslių prisideda Laima Drazdauskaitė ir Edmundas Saladžius. Draugija Martinaičiui buvo ir gyvenimo būdas, ir darbo impulsas.
 
Martinaičio kūryba įvairiais periodais keičiasi. Tačiau jis dažnai sugrįžta ne tik prie tų pačių temų, motyvų, bet ir ankstesnio stiliaus elementų. Nauja ir sena susipina.
 
Martinaitis – vienas iš tų kūrėjų, kurio tapytojo talentas varžėsi su rašymo aistra. Kaip rašančiam žmogui jam visada buvo svarbūs paveikslų pavadinimai ir galimybė jais ką nors papasakoti. Įvairiais kūrybos periodais dailininkas ne kartą priartėja prie abstrakcijos, bet niekada neatsisako žmogaus figūros, peizažo ar daiktų vaizdavimo. Martinaitis – pasakų sekėjas, magišku tonu ir spalva išburiantis žėrinčią šventę, bet po jos skraiste slopinantis skausmą, mirties nuojautą. Nubraukdamas ašarą jis paverčia ją ryto rasa, lęšiu, sugeriančiu ir skaidančiu atspindžius, lyg padalina džiaugsmą.
 
Martinaičio paveiksluose dažnai aptinkame konkrečių vietovių, ežerų, upių vardų – Gudkalnis, Varnikė, Dusia, Bučiai, Šuoja, Baltvydis. Tačiau šiuos paveikslus tik sąlygiškai galima pavadinti peizažais. Menininkas tapo ne gamtos vaizdą, o jo matymo ir pojūčio prisiminimą. Kartu jis drąsiai abstrahuoja ir transformuoja palikdamas tik pasirinkto pirminio motyvo užuominą. Peizažuose dangui lieka tik siauras ruoželis. Visa paveikslo plokštuma užpildoma tiršta miško ar sodo medžių, krūmų, šakų, lapų, žiedų tankme. Linijų ir spalvų labirinte nėra šviesių properšų, atsiveriančių į plačias lygumas ir vandenis. Figūrinėse kompozicijose veiksmo vieta mažai keičiasi. Panašiai kaip eilėraščiuose personažai dažnai išnyra iš karklų tankmės. Karklai Martinaičiui – vietinio nepaliesto rojaus sodo metafora. Žmogiškos būtybės, miškų dvasios, paukščiai ir augmenija susijungia neatidalomai kaip mituose. Vešlios lapijos ar obelų žiedų atšvaitai raibuliuoja ant veikėjų rūbų ir veidų. Kai nėra tolių, atstumo, gilesnės erdvės, žiūrovo žvilgsnis intensyviau klaidžioja drobės paviršiumi tyrinėdamas jos faktūrų reljefą.
 
Figūriniuose paveiksluose – jokių įvykių. Personažai atrodo lyg būtų susirinkę į siaurą scenos aikštelę prieš ar po pasirodymo. Jie galėtų būti ištapyti ant scenos uždangos. Stovėdamos eile ar eilėmis figūros nebėga, nešoka, nekrinta ir net nesiliečia. Jos rodomos prieš arba po veiksmo, lyg būtų sustingusios per paslaptingas ceremonijas. Šiuose paveiksluose kasdienybė pradingsta beveik nepastebimai, nes Martinaičiui nėra realybės ir pasakos ribos. Iš sodrių Vidurio Lietuvos ir Žemaitijos žemės vaizdų netikėtai persikeliama į karnavalą ar paslaptingą Rytų šalį su minaretais ir haremais.
 
Dėl sovietinės izoliacijos Martinaičiui neteko pažinti svarbių gyvenamojo laikotarpio Vakarų dailės reiškinių, todėl stebina jo darbų artimumas Londono mokyklos atstovų Leono Kossoffo ir Franko Auerbacho kūriniams bei analogijos su prancūzo Eugène Leroy tapyba. Nieko apie juos nežinodamas Martinaitis daro tuos pačius tapybinius skulptūrinius atradimus eidamas nuo figūratyvumo iki abstrakcijos, kurdamas daugiasluoksnius paveikslus, kuriuose motyvai sunkiai ryškėja raibuliuojančiame faktūrų ir potėpių chaose.
 
Raminta Jurėnaitė
 
 
Taip pat apie menininką skaitykite Kultūros istorijos skiltyje.
Parodos
Asmeninės parodos
2013 Tapybos paviršiai. Galerija „Arka“, Vilnius
2011 Projektas Duetai, tapybos paroda su Arvydu Martinaičiu. Galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2009 Arlekino vaikai, tapyba, piešiniai. Mykolo Žilinsko dailės galerija, Kaunas
1999 Retrospektyvinė paroda. Kauno paveikslų galerija
1999 Tapyba, piešiniai, rankraščiai. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1996 Galerija „Kauno langas“, Kaunas
1995, 2010 Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
1987 Valstybinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas
1980, 1989 Kauno paveikslų galerija
1977 Meno darbuotojų rūmai, Vilnius
1973 Istorijos ir dailės muziejus, Liepoja, Latvija
1970, 1987 Dailės parodų rūmai, Vilnius
 
Grupinės parodos
2009 Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009. Galerija „Arka“, Vilnius
2003 Lietuvių kolorizmas. 1970–2000. Didrichseno muziejus, Helsinkis
1997 Tylusis modernizmas 1962–1982. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1989 Dienos ir nakties tapyba. Dailės parodų rūmai, Vilnius
1988 Mitas dabarties tapyboje. Dailės parodų rūmai, Vilnius
1987 Tarybų Lietuvos dailė. Centriniai menininkų namai, Maskva
1973 Kauno jaunųjų dailininkų kūrybos paroda. Valstybinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas
1972, 1975, 1981, 1984 Vilniaus tapybos trienalės. Dailės parodų rūmai, Vilnius
1969 Vilniaus tapybos bienalė. Lietuvos dailės muziejus, Vilnius
 
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Visi kūriniai Tapyba Tapyba ant popieriaus Piešiniai
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.