
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.
![]() |
Trumpa biografija
Apie kūrybą
Algio Skačkausko tapyboje neoekspresionizmas yra įgavęs labai savitą ikonografiją. Lyg iš gausybės rago pilasi lietuviškų kaimų ir mažų miestelių darbų bei apeigų vaizdai, bibliniai siužetai, vaizduojami šioje aplinkoje, kaip ir Artimuosiuose Rytuose, kaitaliojasi su antikinių mitų motyvais. Avies lupimas, galvijų gynimas ar skerdimas, kapo duobės kasimas, nukryžiavimo siužetai Skačkausko drobėse tokia pati ritualizuota šventė, kaip vestuvės, vyno gėrimas, meilės scenos, šokiai ar muzikavimas.
Skačkauskas ne tik tapo, bet ir rašo eiles. Neatsitiktinai jo paveikslai pavadinti ypač vaizdingais asociatyviais pavadinimais. Tapyboje, kaip ir poezijoje, menininkas įsikūnija į du prieštaringus vaidmenis – grojančio lyriko ir apsvaigusio, gašlaus, griaunančio bakchanališko satyro. Daugelyje kūrinių šios abi personifikacijos pusės užmezga nepaliaujamą nė vienos pergale nesibaigiantį dialogą. Ne mažiau dinamiška ir veržli nei siužetai pati gestiška Skačkausko tapybos maniera. Jis tapo daug, impulsyviai lyg genamas vaizdinių ir temperamento proveržio.
Skačkausko tapyboje sukurta visa neoekspresionistų pamėgtų dinamiškų spalvinių derinių skalė, kurios pagrindas – tamsių ir ryškių spalvų kontrastai. Jo drobėse juodame fone veržliai išnyra švytinčios geltonos, raudonos, violetinės figūros ar jų raudoni arba purpuriniai apsiaustai kontrastuoja su želdinių žaluma.
Šalia šių didelių, kone monumentalių drobių apibendrintomis spalvinėmis plokštumomis ir juodomis bei spalvotomis kontūrinėmis linijomis ir didelė grupė susiliejančios spalvinės gamos, minkšto linijinio piešinio kūrinių. Jie dažniausiai labiau etiudiški ir kameriški. Šioje paveikslų grupėje, kaip ir Skačkausko tapyboje ant popieriaus ar piešiniuose, ryšku Marko Shagalo įtaka. Iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos kilęs moderniosios dailės klasikas lietuvį traukia reminescencijomis tiek apie mažų miestelių spalvingus personažus, tiek pačia tapybos maniera.
Šią Skačkausko pasaulėjautą taikliai apibūdina Antanas Andrijauskas: „Menininko kūryboje pilkas kasdienybės pasaulis susipina su belaikiu mitiniu poetiniu pasaulio suvokimu. Jo tapiniai nepaklūsta formalios logikos dėsniams, neapibūdina objektyvių daiktų, reiškinių, o įgauna sakraliai fetišizuotas ir mitines prasmes.“ Į lietuvių tapybą atėjęs kartu su Audrone Petrašiūnaite ir Vygantu Paukšte ir su jais pradėjęs ieškoti savo neoekspresyvių individualių mitų Skačkauskas greitai nuo jų ėmė skirtis ypatingu pasaulėjautos ir nuotaikų dualizmu. Tai geriausiai iliustruoja paties tapytojo eilėraštis:
„Lelijų sniegas“
"Tik pažiūrėk, baltom lelijom sninga!
Užklotas Jieznas, Stakliškės ir Vilnius! Ir tuoj, o gal rytoj Lelijom paminėtom vemti Pradės išvardintų kaimų poetai. O aš, iš seno vieno buto Ištiesęs ranką, o jeigu laiko būtų, Surinkčiau tas balčiausias lelijas Ir kam gi, jei ne Tau Padovanočiau jas" [A. Skačkauskas, 2002 m.] Raminta Jurėnaitė
Parodos
Asmeninės parodos
2016 Tapyba. Retrospektyvinė paroda. Nacionalinė dailės galerija, Vilnius
2013 Kasdienybės mitai. Pamėnkalnio galerija, Vilnius
2010 Tapyba ir piešiniai. Jurgio Baltrušaičio namai-muziejus, Maskva
2010 Poetiškoji Algio Skačkausko neoekspresionistinė tapybos ikonografija“. VDA ekspozicijų salės „Titanikas“, Vilnius
2009 Paroda ekspozicijų cikle Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija
2005 Aukso amžius plius. Galerija „Maldis“, Vilnius
2004 Šalta veranda. Vilniaus rotušė
1991, 2005 Galerija „Vartai“, Vilnius; galerija „Skarer“, Oslas
1986 Lietuvos TSR valstybinė respublikinė biblioteka, Vilnius
Grupinės parodos
2007 XIII Vilniaus tapybos trienalė Dialogai. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2003 Lietuvių kolorizmas. 1970–2000. Didrichseno muziejus, Helsinkis
2002 Tarptautinė tapybos bienalė. Visbio parodų salė, Švedija
2001 Baltijos šalių šiuolaikinė tapyba ir skulptūra.„National Arts Club“, Niujorkas
1999 Lietuvos dailė 1989–1999: dešimt metų. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1994 Grupės „24“ paroda. Galerija „Spadem“, Paryžius; municipalinė biblioteka, Tūras, Prancūzija
1992 Lietuvių tapyba ant popieriaus. „Schwerinisches Palais“, Berlynas
1992 Lietuvių tapybos paroda (iš Visvaldo Neniškio rinkinio). Georges’o Pompidou galerija, Anglė, Prancūzija
1989 14 jaunųjų Lietuvos menininkų Liuksemburge. Municipalinio teatro fojė, Liuksemburgas
Straipsniai, interviu
Andrius Grigorjevas. Vaizdo ir žodžio dialogas erdvėje: Algio Skačkausko tapybos paroda 2010
Acta Academia Artium Vilnensis / 64, 2012-01-01
Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius. Dokumentinis filmas "Dailininkas Algis Skačkauskas"
youtube.com, 2010-12-30
Kristina Stančienė. Dviejų mūzų glėbyje
Literatūra ir menas, Nr. 3306, 2010-11-12
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. Pokalbis su istorija. Algio Skačkausko kūrybos kontekstai
7 meno dienos, Nr. 40, 2010-11-12
Rūta Jakutytė. Vėl namie. Algio Skačkausko (1955–2009) kūryba Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ parodų salėje
7 meno dienos, Nr. 37, 2010-10-22
Daugiau
|