Algio Skačkausko tapyboje neoekspresionizmas yra įgavęs labai savitą ikonografiją. Lyg iš gausybės rago pilasi lietuviškų kaimų ir mažų miestelių darbų bei apeigų vaizdai, bibliniai siužetai, vaizduojami šioje aplinkoje, kaip ir Artimuosiuose Rytuose, kaitaliojasi su antikinių mitų motyvais. Avies lupimas, galvijų gynimas ar skerdimas, kapo duobės kasimas, nukryžiavimo siužetai Skačkausko drobėse tokia pati ritualizuota šventė, kaip vestuvės, vyno gėrimas, meilės scenos, šokiai ar muzikavimas.

 

Skačkauskas ne tik tapo, bet ir rašo eiles. Neatsitiktinai jo paveikslai pavadinti ypač vaizdingais asociatyviais pavadinimais. Tapyboje, kaip ir poezijoje, menininkas įsikūnija į du prieštaringus vaidmenis – grojančio lyriko ir apsvaigusio, gašlaus, griaunančio bakchanališko satyro. Daugelyje kūrinių šios abi personifikacijos pusės užmezga nepaliaujamą nė vienos pergale nesibaigiantį dialogą. Ne mažiau dinamiška ir veržli nei siužetai pati gestiška Skačkausko tapybos maniera. Jis tapo daug, impulsyviai lyg genamas vaizdinių ir temperamento proveržio.

 

Skačkausko tapyboje sukurta visa neoekspresionistų pamėgtų dinamiškų spalvinių derinių skalė, kurios pagrindas – tamsių ir ryškių spalvų kontrastai. Jo drobėse juodame fone veržliai išnyra švytinčios geltonos, raudonos, violetinės figūros ar jų raudoni arba purpuriniai apsiaustai kontrastuoja su želdinių žaluma.

 

Šalia šių didelių, kone monumentalių drobių apibendrintomis spalvinėmis plokštumomis ir juodomis bei spalvotomis kontūrinėmis linijomis ir didelė grupė susiliejančios spalvinės gamos, minkšto linijinio piešinio kūrinių. Jie dažniausiai labiau etiudiški ir kameriški. Šioje paveikslų grupėje, kaip ir Skačkausko tapyboje ant popieriaus ar piešiniuose, ryšku Marko Shagalo įtaka. Iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos kilęs moderniosios dailės klasikas lietuvį traukia reminescencijomis tiek apie mažų miestelių spalvingus personažus, tiek pačia tapybos maniera.

 

Šią Skačkausko pasaulėjautą taikliai apibūdina Antanas Andrijauskas: „Menininko kūryboje pilkas kasdienybės pasaulis susipina su belaikiu mitiniu poetiniu pasaulio suvokimu. Jo tapiniai nepaklūsta formalios logikos dėsniams, neapibūdina objektyvių daiktų, reiškinių, o įgauna sakraliai fetišizuotas ir mitines prasmes.“ Į lietuvių tapybą atėjęs kartu su Audrone Petrašiūnaite ir Vygantu Paukšte ir su jais pradėjęs ieškoti savo neoekspresyvių individualių mitų Skačkauskas greitai nuo jų ėmė skirtis ypatingu pasaulėjautos ir nuotaikų dualizmu. Tai geriausiai iliustruoja paties tapytojo eilėraštis:

 

„Lelijų sniegas“

 

"Tik pažiūrėk, baltom lelijom sninga!
Užklotas Jieznas, Stakliškės ir Vilnius!
Ir tuoj, o gal rytoj
Lelijom paminėtom vemti
Pradės išvardintų kaimų poetai.
O aš, iš seno vieno buto
Ištiesęs ranką, o jeigu laiko būtų,
Surinkčiau tas balčiausias lelijas
Ir kam gi, jei ne Tau
Padovanočiau jas"
[A. Skačkauskas, 2002 m.]

 

 

Raminta Jurėnaitė

2016 Tapyba. Retrospektyvinė paroda. Nacionalinė dailės galerija, Vilnius

2013 Kasdienybės mitai. Pamėnkalnio galerija, Vilnius

2010 Tapyba ir piešiniai. Jurgio Baltrušaičio namai-muziejus, Maskva

2010 Poetiškoji Algio Skačkausko neoekspresionistinė tapybos ikonografija“. VDA ekspozicijų salės „Titanikas“, Vilnius

2009 Paroda ekspozicijų cikle Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija

2005 Aukso amžius plius. Galerija „Maldis“, Vilnius

2004 Šalta veranda. Vilniaus rotušė

1991, 2005 Galerija „Vartai“, Vilnius; galerija „Skarer“, Oslas

1986 Lietuvos TSR valstybinė respublikinė biblioteka, Vilnius

 

2007 XIII Vilniaus tapybos trienalė Dialogai. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius

2003 Lietuvių kolorizmas. 1970–2000. Didrichseno muziejus, Helsinkis

2002 Tarptautinė tapybos bienalė. Visbio parodų salė, Švedija

2001 Baltijos šalių šiuolaikinė tapyba ir skulptūra.„National Arts Club“, Niujorkas

1999 Lietuvos dailė 1989–1999: dešimt metų. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius

1994 Grupės „24“ paroda. Galerija „Spadem“, Paryžius; municipalinė biblioteka, Tūras, Prancūzija

1992 Lietuvių tapyba ant popieriaus. „Schwerinisches Palais“, Berlynas

1992 Lietuvių tapybos paroda (iš Visvaldo Neniškio rinkinio). Georges’o Pompidou galerija, Anglė, Prancūzija

1989 14 jaunųjų Lietuvos menininkų Liuksemburge. Municipalinio teatro fojė, Liuksemburgas