Prisijungę prie sistemos, čia galėsite išsisaugoti labiausiai Jums patikusius kūrinius. Plačiau apie „Mano kolekciją“ – skiltyje "Projektai".
Pastumkite slanktuką į dešinę
Jūs sėkmingai užsiregistravote.
Nurodytas vartotojo vardas jau egzistuoja!
Nurodyti slaptažodžiai nesutampa!
Bloga slanktuko pozicija.
Registracija beveik baigta Į jūsų el. pašto dėžutę ( ) išsiųsta nuoroda, kurią paspaudę baigsite registraciją.
Jums išsiųsta nuoroda slaptažodžio keitimui.
Aleksandras Macijauskas
Aleksandras
Trumpa biografija
  • Fotomenininkas.
  • Gimė 1938 m. Kaune, čia ir gyvena.
  • Nuo 1965 m. dalyvauja parodose.
  • 1969 drauge su kitais įsteigė LTSR Fotografijos meno draugiją.
  • 19731977 m. savarankiškai studijavo Vakarų filosofiją.
  • 19671979 m. dirbo foto korespondentu, 19731974 m. – Lietuvos fotomenininkų draugijos atsakinguoju sekretoriumi Vilniuje, 19741978 m. – Kaune, 1979–1989 m. buvo LFS Meno tarybos pirmininkas, 19782009 m. ėjo LFS Kauno skyriaus pirmininko pareigas.
  • 1985 m.  Kaune įkūrė fotografijos klubą.
  • Nuo 1994 m. Tarptautinės fotografijos federacijos garbės menininkas fotografas.
  • 1995 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 1998 m. Gedimino 5 laipsnio ordinu.
  • Kūrinių yra Lietuvos muziejuose, Nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Apie kūrybą
Aleksandras Macijauskas priklauso Lietuvos fotografijos mokyklą suformavusių ir įtvirtinusių autorių kartai. Fotografas gimė 1938 m. Kaune, kur praleido didžiąją gyvenimo dalį ir nuveikė Lietuvos fotografijos raidai svarbiausius darbus. Fotografas prisimena:
 
Kaunas – mano pradžia ir, tikiuosi, pabaiga. Jame įvyko ir tęsiama viskas, kas vadinama gyvenimu. Karas praėjo kaip nesuvoktas sapnas. Vėliau alkana, apdriskusi pokario miestiečio vaikystė, laikina našlaičio dalia. Purvinose Žaliakalnio gatvėse kumščiais iškovotos vaikiškos egzistencijos teisės.
 
Kita vertus, vasaromis Macijauskas ganydavo senelio gyvulius netoli Kauno buvusioje sodyboje – taip įgijo kaimiško gyvenimo patirties, kuri vėliau padėjo sukurti žymiausius darbus.
 
Kūrybinio kelio pradžioje, kaip ir kitiems Lietuvos fotografijos mokyklos autoriams, Macijauskui teko išbandyti reportažinės fotografijos žanrą ir dirbti spaudoje: 1967–1973 m. jis buvo Vakarinių naujienų Kauno skyriaus fotokorespondentu. Kita vertus, dar anksčiau patyrė ir kitokios – technologiniais eksperimentais, montažu, išraiškingos formos ieškojimais pagrįstos – fotografijos įtaką. Tokia fotografija, dar vadinama fotografika, Kaune buvo plėtojama nuo tarpukario, o Macijauskas su ja susidūrė 7 dešimtmečio pradžioje pradėjęs dalyvauti Kauno fotoklubo veikloje. Čia jauno autoriaus kūrybines pažiūras formavo Povilas Karpavičius ir Rimgaudas Maleckas, kuriuos pats fotografas vadina pirmaisiais savo mokytojais. Todėl ir Macijausko ankstyvojoje kūryboje galima rasti ne tik reportažiniu būdu sukurtų darbų, bet ir fotografikos bandymų.
 
Netrukus jau pats Macijauskas tapo Kauno fotografų lyderiu ir 1978–2009 m. vadovavo Lietuvos fotografijos meno draugijos (nuo 1989 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos) Kauno skyriui bei Fujifilm fotografijos galerijai (dabartinei Kauno fotografijos galerijai), 1985 m. įkūrė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno moksleivių fotografijos mokyklą.
 
Macijauskas ne tik greitai tapo institucinės fotografinės veiklos Kaune vadovu, bet ir pačioje kūrybinio kelio pradžioje suformavo ryškų, individualų kūrybinį braižą. Pavyzdžiui, viename ankstyvųjų ir kartu bene žinomiausiame Macijausko darbe Ratas (1965) jau atsiskleidžia svarbiausi vėlesnės fotografo kūrybos bruožai. Šioje fotografijoje akivaizdus ir Macijauskui, ir visai Lietuvos fotografijos mokyklai būdingas metaforiškumas – viename kadre matomos vaiko ir vyresnio amžiaus vyro figūros tarsi atstovauja skirtingoms kartoms, o jas fotografijoje sieja ir kartų kaitos idėją perteikia vežimo ratas, simbolizuojantis „gyvenimo ratą“.
 
Tačiau Lietuvos fotografijos mokyklai būdingam metaforiniam turiniui Macijauskas suteikia modernią formą, kuri tapo jo kūrybos skiriamuoju bruožu. Netradicinis kadravimas, neįprasti rakursai, dinamiškos įstrižainių kompozicijos, plačiakampio objektyvo lemiami iškraipymai, kuriuos fotografas dar labiau akcentavo pirmo plano objektus fiksuodamas stambiu planu – visa tai leidžia teigti, kad Macijauskas labiausiai iš Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų priartėjo prie modernios fotografijos estetikos.
 
Šie estetiniai sprendimai lėmė Macijausko fotografijų įsitvirtinimą tarptautiniame modernios fotografijos kontekste. 1979 m. jo darbai įtraukti į Briuselyje surengtą ir tais pačiais metais Venecijoje eksponuotą tarptautinę fotografijos parodą Images de l‘homme (Žmogaus atvaizdai), kurioje taip pat rodyti Wernerio Bischofo (Vernerio Bišofo), Billo Brandto (Bilo Branto), Henri Cartier-Bressono (Anri Kartjė-Bresono), André Kertészo (Kertešo) ir kitų žinomų fotografų kūriniai. 1986 m. Macijausko fotografijos eksponuotos San Francisko Modernaus meno muziejuje, parodoje Photography. A Facet of Modernism (Fotografija. Modernizmo aspektas) kartu su garsių modernios fotografijos kūrėjų Edwardo Westono (Edvardo Vestono) ir Paulo (Polo) Strando darbais. Su ryškiausiomis modernios fotografijos figūromis Macijauską 2001 m. vėl sugretino Naujosios Meksikos Vaizduojamojo meno muziejaus kuratorius Steve’as Yatesas (Styvas Jeitsas). Pasak jo, Macijauskas naudoja modernios fotografijos pionierių (Aleksandro Rodčenkos, Boriso Ignatovičiaus, Georgijaus Zelmos) suformuotus vaizdo komponavimo principus.
 
Kita vertus, nepaisant modernios formos, Macijausko darbų temos bei turinys yra tradiciniai. Toks modernumo ir tradicijos derinys ypač akivaizdus fotografijų cikle Kaimo turguose (1969–1987). Žymiausiai savo fotografijų serijai Macijauskas pasirinko Lietuvos fotografijai būdingą kaimo, jame išlikusių archajiškų žmonių santykių ir tradicinės gyvensenos temą, nes jam, kaip ir kitiems Lietuvos fotografijos mokyklos atstovams, buvo nesvetimas dėmesys nacionalinei kultūrai. Pats fotografas teigia:
 
Mums buvo svarbu įamžinti tautinę kultūrą, nes tada manėme, kad viso to gali greitai nelikti.
 
Iš Macijausko fotografijų dvilypumo gimsta dramatiškumas. Geriausiuose autoriaus darbuose anksčiau aptarti fotografijų formos ypatumai tikrovę paverčia neįprastu reginiu, leidžia fotografui sukurti meninį vaizdą, kurio prasmė atsiveria anapus vizualaus tikrovės dokumento ir akivaizdaus turinio. Macijauskas ne tik perteikia užfiksuotos akimirkos įtampą, bet ir visą mūsų gyvenimą parodo kaip groteskišką, gyvenimo ratui besisukant nuolat pasikartojančią dramą. Toks pasaulėvaizdis grįstas paties autoriaus įsitikinimu:
 
Meno kūrinyje, kaip ir žmoguje, turi išsitekti viskas – nuo keiksmažodžio iki subtiliausios gaidos.
 
Šiuo požiūriu Macijausko kūryba reikšmingai papildo Lietuvos fotografijos mokyklą, humanistiniam pasaulėvaizdžiui suteikdama šiurkštumo, įtampos, konflikto, atviros ironijos. Dėl tokių savybių jo darbai dažnai apibūdinami kaip priešingybė kito žymaus Lietuvių fotografijos mokyklos atstovo Romualdo Rakausko lyriškai kūrybai. Šie du autoriai tarsi atstovauja priešingiems vienos mokyklos poliams, tarp kurių skleidžiasi visas lietuviškos humanistinės fotografijos spektras.
 
Tarptautiniame fotografijos kontekste Macijausko kūryba dar kartą patvirtina dėsnį, kad pasaulio meno centruose gimusios naujos kūrybinės kryptys, vėliau besiplėtodamos jau kitomis politinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis, įgyja savitų ir ne mažiau įdomių formų. Prancūzų kritikas Jeanas Claude’as Lemagny (Žanas Klodas Lemanji), lygindamas Macijausko kūrybos modernumą su XX a. pirmos pusės vakarietiškuoju teigė:
 
Tikrasis avangardizmas gimsta ne Vakaruose – ateina iš Rytų ir tėra „kniaukimas“, palyginti su ta jėga, nekonvencionalumu, drąsa, kai A. Macijauskas apsiavęs mėšlinais guminiais batais įžengia į turgaus aikštę ir išeina nešinas krepšiu fotografijų.
 
Tomas Pabedinskas (daugiau autoriaus tekstų skaitykite Kultūros istorijos skyriuje)
MMC video
Prancūzų kritikas Jeanas Claude’as Lemagny apie Aleksandro Macijausko kūrybą rašė: „Tikrasis avangardizmas gimsta ne Vakaruose – [jis] ateina iš Rytų ir tėra kniaukimas, palyginti su ta jėga, nekonvencionalumu, drąsa, kai A. Macijauskas, apsiavęs mėšlinais guminiais batais, įžengia į turgaus aikštę ir išeina nešinas krepšiu fotografijų“. Kalbina menotyrininkas Tomas Pabedinskas, 2012 07 11.
Parodos
Asmeninės parodos
2002 KL meno galerija, Tokijas, Japonija
2001 New Mexico muziejus, Santa Fe, JAV
1998 Fotografija, labas ir sudie. Fotografijos muziejus, Šiauliai
1995 Galerija Alte Schlosserei, Berlynas, Vokietija
1993 Galerija Les Chiroux, Liege, Belgija
1984 Finfoto galerija Volokuva, Helsinkis, Suomija
1979 Prakapo galerija, Niujorkas, JAV
1968 M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas
 
Grupinės parodos
2003 „Das Baltische Fotolinse“, Schloss Holligen, Bernas, Šveicarija
2002 Fotografijos festivalis, Tokijas, Japonija
2002 Lietuviškos įžvalgos: fotografija nuo 1960 m. iki dabar. Leinwandhaus galerija, Frankfurtas prie Maino, Vokietija
2001 Kaip gyveni, žmogau? Fotografijos galerija Prospektas, Vilnius
1999 Šiuolaikinė lietuvių fotografija. Rytų Europos fotografijos mėnuo. Kultūros namai, Bratislava, Slovakija
1996 Duona ir druska. Cornerhouse galerija, Mančesteris, Didžioji Britanija
1996 Uždrausti Lietuvos fotografų aktai. Miunchenas, Vokietija
1995 Gyvybingumas ir permainos Lietuvos fotografijoje. Gahlberg Gallery, Čikaga, JAV
1990 Atmintis ir intuicija. Šiuolaikinė Lietuvos fotografija. Dailės muziejus, Lodzė, Lenkija
1988 General San Martin fotografijos galerija, Buenos Aires, Argentina
1969 9 Lietuvos fotografai. Centriniai žurnalistų namai, Maskva, Rusija
 
Daugiau
Straipsniai, interviu
Autoriaus darbai
Fotografija
Rezultatų nėra.
Loading…
[[item.title]]
[[item.description]] [[item.details]]
Užsisakyk MO muziejaus naujienlaiškį!
Naujienlaiškis sėkmingai užsakytas.
Patikrinkite savo pašto dėžutę ir paspauskite ant gautos nuorodos norėdami patvirtinti užsakymą.