Akademinio pasiruošimo grupė

Akademinio pasiruošimo grupė

1992

  • Videomeno, instaliacijų, konceptualaus meno kūrėjų grupė.
  • Grupė gyvavo 1993–1998 m., intensyviai kūrė 1993–1994 m.
  • Grupės nariai: Giedrius Kumetaitis, g. 1969 m., Mindaugas Ratavičius, g. 1970 m., Simonas Tarvydas, g. 1968 m.
  • Visi baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, kūrė Vilniuje.

Apie kūrybą

Į „Akademinio pasiruošimo grupės“ kūrybą reikia žiūrėti įtariai. Vis lieka neaišku, kada jie juokauja, o kada kalba rimtai. 1992 m. dar studijuodami tapybos specialybę Vilniaus dailės akademijoje Giedrius Kumetaitis, Mindaugas Ratavičius ir Simonas Tarvydas susibūrė į grupę pavadinimu „F-FC“ („Funny Face-Club“), tačiau vos tik pradėję įsitvirtinti žinomų menininkų gretose pavadinimą jie pakeitė į „Akademinio pasiruošimo grupę“.

Grupės pavadinimas – tai ironiška užuomina į tradicinį menininko įvaizdį, kai svarbiausiu meniniu įgūdžiu laikomas akademinis piešimas, gebėjimas realistiškai piešti, bet ne kritiškai mąstyti. Kūrybiniame procese šiems menininkams labiausiai rūpėjo protinė veikla (sąmojis), o ne dailininko amatas ar specialybės techniniai įmantrumai. Todėl „Akademinio pasiruošimo grupė“ daugiau niekada netapė, o domėjosi tuo, kas tada dar buvo nauja: videomenu, instaliacija, objektu, videoperformansu ir t. t.

Jeigu pasižiūrėtume videokūrinį Once more (Dar kartą, 1992), pamatytume ekrane dailės kūrinių projekcijas. Fone intensyviai tiksint metronomui, matyti, kad vaizdas projektuojamas ant žmogaus kūno, kuris tarsi atgaivina kiekvieną meno kūrinio projekciją. Pavyzdžiui, italų baroko menininko Michelangelo Caravaggio (Mikelandželo Karavadžo) kūrinyje vaizduojamas vyndarystės dievas Bakchas nusistebi ant kairės akies nutūpusia muse. Kitoje projekcijoje italų renesanso menininko Rafaelio nutapytas jaunas vaikinas Francesco Maria della Rovere (Frančeskas Marija dela Roverė) burna pagauna skrendančią musę ir ją suvalgo. Paskutinė vaizduojama projekcija – tai renesansinės stilistikos moters portretas, kuris staiga atgijęs į žiūrovą paleidžia vandens čiurkšlę. Tad kasdieniškos vaidybinės miniatiūros, lydinčios kiekvieną videokūrinyje vaizduojamą tapytą portretą, yra akivaizdžiai komiškos. Tarpusavyje nesusietomis į bendrą didesnį pasakojimą ar rišlią dramaturginę koncepciją kūrinių mizanscenomis kritikuojami statiški tapybos kūriniai ir primenama šiuolaikinė gyvųjų paveikslų (pranc. tableau vivant) interpretacija.

Šmaikštumo netrūksta ir kitam grupės videokūriniui Aidi aidi, kuriame vaizduojamas garsus estrados dainininkas Stasys Povilaitis (1947–2015). Širdutės formos plastikinių spalvotų gėlių pynėje šlagerių karalius dainuoja ir šoka, pasitelkus montažą intensyviai tampomas į visas puses. Nenustebkite, jeigu kūrinys jums primins muzikinį vaizdo klipą: iš tiesų jis ir buvo kurtas kaip klipas tokio paties pavadinimo Povilaičio dainai. Grupė su šiuo kūriniu net dalyvavo pirmajame Lietuvos komercinių vaizdo klipų konkurse. Tačiau konkurse kūrinys nebuvo pristatytas, nes Povilaičiui ir konkurso organizatoriams „Akademinio pasiruošimo grupės“ montažas pasirodė nepriimtinas. Pasiskolinta kičo estetika, primenanti prancūzų fotografų dueto „Pierre et Gilles“ kūrinius, įžeidė Povilaitį, o organizatorių liko nesuprasta. Kodėl?

Gal todėl, kad gerai žinomas estrados dainininkas šiame kūrinyje atsiduria jam nebūdingoje aplinkoje? Ar pernelyg komiškas yra staigus ir ritmiškas kūrinio montažas? Nuo sovietmečio itin populiari estrados žvaigždė šiame kūrinyje tapo ne tik senų laikų pajuokos simboliu, bet ir nemirtingos popsinės mąstysenos ikona. Popsinėmis priemonėmis – televiziniu stiliumi ir kičo estetika – menininkai kritikavo tai, kas, jų manymu, buvo atgyvenę, sena, nebeįdomu. Šiame kūrinyje iš „popso“ juokiamasi jo paties priemonėmis.

Dažnu atveju idėjų semdavęsi iš žiniasklaidos ir to meto kasdienybės, kukliais ir paprastais tiek sandara, tiek raiška kūriniais „Akademinio pasiruošimo grupės“ nariai kritikavo savo aplinką. Pasitelkę humorą, menininkai išreikšdavo kritišką abejonę ir siekdavo užduoti diskusinį klausimą, kaip derėtų vertinti vieną ar kitą to meto aktualiją, problemą ar susiklosčiusią situaciją. Dažniausiai iš pirmo žvilgsnio nerimti grupės kūriniai, primenantys pokštą, įsižiūrėjus liudija visai ką kita – nerimta kūrinių kalba kritikuoti rimti to meto visuomenės reiškiniai arba tiesiog pašiepta tradicinė tapybos raiška. Tai liudija ir menininkų teiginys apie juokavimo dvilypumą: „Kiekvienam juoke yra dalis tiesos. Tik juoko dėka ta tiesa lengviau priimama, lengviau „suvalgoma“.“ Tad humoras grupės kūryboje tapo priemone tyrinėti išgyventą laikotarpį ir supusią tikrovę bei išsakyti jos absurdiškumą. Humoro funkcija – kritikuoti to meto socialinę ir politinę situaciją ir prieštarauti plačiojoje visuomenėje nusistovėjusioms tiesoms, vienareikšmiams įvaizdžiams, stereotipams.

„Akademinio pasiruošimo grupė“ egzistavo 1991–1998 m. Paskutiniais metais vis dažniau kūrė tik du grupės nariai – Giedrius Kumetaitis ir Mindaugas Ratavičius. Nuo 1998 m. grupės veikla traktuotina ne kaip nauja kūryba, o kaip senų kūrinių kelionė. Menininkų teigimu, grupės iširimą nulėmė natūralūs gyvenimo pokyčiai: sukurtos šeimos, persikraustyta, susirasti nuolatines pajamas teikiantys darbai.

Miglė Survilaitė

Skaityti daugiau Suskleisti

Kūriniai

Akademinio pasiruošimo grupė - Aidi aidi;Aidi aidi;

Akademinio pasiruošimo grupė

Aidi aidi

1994

Akademinio pasiruošimo grupė - Once more;Once more;

Akademinio pasiruošimo grupė

Once more

1992