Po 1969 metų Maskvoje vykusios parodos „9 Lietuvos fotografai“ rusų kritikai Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko, Algimanto Kunčiaus ir kitų lietuvių autorių kūrybą pavadino „Lietuvos fotografijos mokykla“. Lietuvių kūriniai išsiskyrė iš kitų Sovietų Sąjungos fotografų darbų: jie daryti reportažiniu fotografavimo metodu, jiems būdingas portretų psichologiškumas, ilgalaikė vienos temos plėtotė dideliuose cikluose, etnografinis turinys ir metaforinė vaizdų kalba. Taip pat – žmogaus ir gamtos ryšio tema.