Sinagoga
Rimvidas Jankauskas-Kampas
Sinagoga
1992, drobė, aliejus, 114 x 139 cm
Apie kūrinį
Ką apie kūrinį mąstote Jūs?
Paveikslo motyvą lengva susieti su žydų kultūra: čia vyrauja mėlyna spalva, o konstrukcija centre primena sinagogos altoriaus (bimos) kolonas. Ir iš tiesų – Rimvido Jankausko-Kampo gyvenime, kuriame susipina skurdas, įkvėpimas ir mistiniai išgyvenimai, sinagoga atliko gan ryškų vaidmenį.
 
XIX amžiaus pabaigoje pastatyta chasidų sinagoga sovietmečiu buvo perduota Vilniaus dailės akademijai. Ši savo ruožtu patalpas atidavė dirbtuvių neturintiems Kauno menininkams. Čia įsikėlė ir skurstantis Kampas, jis užėmė pagrindinę salę, čia dirbo ir gyveno – net ir žiemomis. Nešildomoje patalpoje iš savo paveikslų menininkas buvo susirentęs aptvarą-namelį, kad būtų bent kiek šilčiau nei lauke. Apie savo potyrius sinagogoje geriausiai papasakos pats Kampas: „Kartą sėdėjau prie sinagogos, po šalimais augančia liepa. Kad prisirinko rabinų pilnas pastatas, kad ėmė juoktis, klegėti... Salė buvo pilna žydų vėlių. Nors tai buvo haliucinacija, man tai sukėlė didelį šoką. Nuo to laiko labai pasikeitė mano santykiai su sinagoga – pradėjau pašlavinėti, patvarkyt, pavalyt. Įsigijau Talmudą. Apskritai, mano gyvenimas suartėjo su žydų kultūra, istorija, religija. Po kelerių metų pajutau, kad man leista panaudoti savo santykį su sinagoga tapyboje.“
 
Tapytojas ne tik išdažė sinagogos sienas mėlynai – toji pati mėlyna persikėlė ir į kelis paveikslus sinagogos tema. Čia nėra tikslių architektūrinių detalių ar kultūrinės simbolikos. Bet yra daug paslapties ir ramybės. Pats tapytojas tai vadino „metafiziniu ar magišku paveikslų dugnu“. Kampo vaizduotėje matyti rabinai klegėjo ir juokėsi. Galbūt todėl melsvi ir gelsvi šešėliai paveiksle tarsi juda ir šnabžda mums nepažįstamus žodžius. Tereikia stabtelti ir įsiklausyti.
 
Aistė Paulina Virbickaitė