Dvigubas portretas
Rimvidas Jankauskas-Kampas
Dvigubas portretas
1989, drobė, aliejus, 93 x 93 cm
Apie kūrinį
Ką apie kūrinį mąstote Jūs?
Šiame Rimvido Jankausko-Kampo paveiksle galime atpažinti vaikiška stilistika, raudona linija nupieštą moters ilgais plaukais veidą, o jai iš kairės – tamsų vyro profilį.
 
Įsižiūrėję pamatysime, kad tamsių: juodų, mėlynų, violetinių, spalvų paveiksle procentiškai maždaug tiek pat kiek šviesių: žalsvų, raudonų, melsvų, plotų. Tuomet nebegalėsime neprisiminti rytietiškos in ir jang opozicijos. Dar labiau nustebsime sužinoję, kad tapytojas iš tiesų domėjosi japonų grafika ir atidžiai studijavo tokių menininkų kaip Katsushika Hokusai ir Utagawa Hiroshige kūrybą.

Šio kiek nerangios išvaizdos, girtais nuotykiais ir abejingumu buičiai garsėjusio posovietinio Kauno gyventojo kūrybos sulyginimas su rafinuota rytietiška daile iš pirmo žvilgsnio keistokas. Tačiau jis padeda suvokti, kad kiekvienas Kampo kūrinys – apgalvotas, o energingi ir kartu elegantiški potėpiai artimi kaligrafijos menui.

Ne mažiau įdomu į Kampo kūrinius žvelgti kaip į džiazo muziką, kurią mėgo ir pats autorius. Laisvų potėpių, netikėtų spalvinių sąskambių galima klausytis kaip, tarkime, vieno iš avangardinio džiazo (free jazz) pradininkų Johno Coltrane'o (Džono Koltreino), kuris mirė keturiasdešimties – vos vyresnis už Kampą, saksofono. Kampo kūrybą ir džiazo improvizacijas sieja ir tai, kad galiausiai kūrinys tampa viena aiškia, darnia visuma – tereikia šiek tiek pastangų jai išgirsti (ar, mūsų atveju, pamatyti). Visai kaip ir meistrų atliekamos saksofono ar trimito partijos, Kampo kūriniai skamba lyriškai, linksmai, liūdnai ar pašėlusiai, bet niekada – beviltiškai.
 
Aistė Paulina Virbickaitė